ŽIV infekcijos plitimo tempai Klaipėdos mieste kelia nerimą – vien gegužės mėnesį iš 20 naujų ŽIV infekcijos atvejų Lietuvoje net 14 diagnozuota uostamiestyje. Šią savaitę posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Bendruomenės sveikatos taryba tarėsi, kokių ŽIV prevencijos veiksmų reikėtų imtis artimiausiu metu.
Taryba konstatavo, kad Klaipėdoje ŽIV prevencija nėra pakankama, o infekcijos plitimo tendencijos rodo, kad vykdomos prevencijos priemonės rizikos grupių nepasiekia.
Todėl dar šį mėnesį uostamiestyje ketinama suintensyvinti rizikos grupių asmenų – sąvartynų, nakvynių namų gyventojų, labdaros valgyklų lankytojų – ištyrimą dėl ŽIV infekcijos.
“Šiai programai vykdyti esame skyrę 20 tūkstančių litų. Paraiškas pateikė dvi įstaigos – Klaipėdos miesto ligoninė ir Visuomenės sveikatos centras. Lieka apsispręsti, kiek kurią remsime. Manau, jau po savaitės rizikos grupių asmenys galės nemokamai išsitirti dėl ŽIV”, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai sako, kad įkalbinti rizikos grupių asmenis išsitirti dėl ŽIV bus labai sunku.
“Sudėtinga prieiti prie tų asmenų, kurie vartoja intraveninius narkotikus ir ateina keistis švirkštus – daugelis jų nenori skelbti duomenų apie save. Kaip pasiekti tuos, kurie gyvena sąvartynuose ir neturi medicininio draudimo, dar svarstome. Apmąstėme įvairius būdus – už tai, kad žmogus sutiktų išsitirti, pasiūlyti jam maisto paketų, tvarsliavos ar medicinines paslaugas. Kol kas neaišku, kuris būdas pasiteisins”, – sakė VSC specialistė Ona Sokolova.
Nors didžioji dalis – apie 90 procentų – ŽIV infekuotų klaipėdiečių gyvybei pavojingu virusu užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus, paskutiniųjų trijų metų duomenys rodo, kad vis daugiau žmonių juo užsikrečia lytinių santykių metu. Todėl gydytojai raginami konsultuoti ir ištirti dėl ŽIV visas nėščiąsias.
Kalbės su mokyklų vadovais
Pasak J. Asadauskienės, narkotikų žalos mažinimo programos šiandien yra pagrindinis kovos su ŽIV infekcija veiksmas, tačiau būtina daugiau dirbti pirminės prevencijos srityje.
“Žmonėms dar vis atrodo, kad infekcija toli mūsų, ir jei nesu rizikos grupėje, į mano namus infekcija neateis. Bet šiandien užsikrėtusiųjų ŽIV jau yra ir tarp moksleivių. Virusas nustatytas vienam septyniolikmečiui ir dviems aštuoniolikmečiams”, – sakė ji.
Gydytoją labiausiai stebina mokyklų pozicija problemos
atžvilgiu.
“Mokyklos turi daug dirbti narkotikų, ŽIV prevencijos srityje, tačiau kiek iš tiesų ir kaip tai daroma, neaišku. Vaikų paklausinėjus darosi akivaizdu, kad mokyklose yra visko – narkotikų, alkoholio, o pasiklausius mokyklų administracijos ar pažvelgus į jų ataskaitas pasirodo, kad švietimo įstaigose nėra nė vieno vartojančio narkotikus. Manau, nuo tokios stručio pozicijos mokyklos įvaizdis nepagerės. Pagaliau, kas svarbiau – įvaizdis ar vaikai?”, – retoriškai klausė ji.
Prevencinių susitikimų su mokyklų vadovais organizavimą Benduomenės sveikatos taryba nusprendė atidėti iki rugsėjo.
Per mažai tyrimų
ŽIV užkrėstumo rodiklis Klaipėdos mieste pernai gerokai viršijo šalies vidurkį: iš 135 diagnozuotų naujų ŽIV atvejų daugiausia – 56 – buvo nustatyti uostamiestyje.
Šiemet Klaipėdoje jau nustatyti 35 ŽIV atvejai (pernai per tą patį laikotarpį – 23). Iš 14 gegužę ŽIV užsikrėtusių klaipėdiečių – 12 vyrų ir 2 moterys. Du vyrai, abu jūreiviai, užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, likusieji vyrai bei abi moterys – vartodami intraveninius narkotikus.
Pernai per pirmąjį pusmetį Klaipėdoje buvo nustatyta daug mažiau – 5 nauji ŽIV atvejai. J. Asadauskienė sako, kad toks skaičius statistikos suvestinėse atsirado ne todėl, kad infekuotųjų sumažėjo.
“Iki 2003 metų vidurio regentus Klaipėdos miesto ligoninė gaudavo iš Lietuvos AIDS centro, todėl rizikos grupės asmenys buvo daugiau tiriami. Vėliau pakankamai ilgą laiką nemokami tyrimai iš viso nebuvo atliekami, todėl ir epidemiologinė situacija neatrodė tokia bauginanti. Iš valstybinės programos mes negauname paramos ir šiuo metu, išskyrus tai, kad mūsų tyrimai siunčiami patikslinimui į Lietuvos AIDS centrą”, – priežastis paaiškino ji.
Beje, nutraukus nemokamus tyrimus, net 84 procentai Klaipėdos miesto ir apskrities gyventojų ŽIV užsikrėstimo atvejų buvo diagnozuoti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietose.
J. Asadauskienė neabejoja, kad artimiausiu metu suintensyvinus tyrimus dėl ŽIV epidemiologinė situacija mieste dar pablogės.
Žiupsnis statistikos
Lietuvos AIDS centro duomenimis, iš viso Klaipėdoje nustatyti 295 ŽIV infekuoti asmenys, dauguma jų (234) yra intraveninių narkotikų vartotojai. Klaipėdoje ŽIV viruso nešiotojos yra 46 moterys (tai – 39 proc. visų ŽIV infekuotų moterų Lietuvoje).
AIDS diagnozuota 18 Klaipėdos miesto gyventojų, 10 jau mirė nuo AIDS.
Iš viso nuo ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje pradžios – 1988 metų – iki šių metų birželio 1 dienos nustatyta 1 046 ŽIV užsikrėtusių asmenų. Dauguma iš jų – leidžiamų narkotikų vartotojai, tačiau daugėja užsikrėtusiųjų per nesaugius lytinius santykius.
Daugiausiai ŽIV infekuotų žmonių gyvena Klaipėdos (313), Vilniaus (176), Kauno (48) ir Šiaulių (47) apskrityse.
Lietuvoje AIDS diagnozuota 91 žmogui (81 vyrui ir 10 moterų). 40 asmenų jau mirė nuo AIDS.
“Info.lt”
