ENERGETIKA
Nedidelės Vakarų Lietuvos įmonės ir visos įstaigos nuo rugpjūčio mokės ne tik už suvartotą elektros kiekį, bet ir už leistinąją galią. Vakar pritarus Kainų komisijai, nuo rugpjūčio keičiama mokėjimo už elektros energiją tvarka visoms vakarinėje Lietuvos dalyje įsikūrusioms įmonėms bei įstaigoms, kurioms energija tiekiama iš žemos įtampos tinklo. Joms reikės atsiskaityti ne tik pagal suvartotą elektros kiekį, kaip yra dabar, bet ir mokėti nuolatinį mokestį už turimą leistinąją galią. Dėl to elektra vidutiniškai gali pabrangti iki 6 proc. Įmonės galės rinktis, pagal kurį iš trijų elektrą tiekiančių Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) pasiūlytų mokėjimo planų jiems naudingiau atsiskaityti. Gyventojams mokėjimo už elektrą tvarka nesikeis. LŽ
FINANSAI
Seimas vakar pradėjo šių metų biudžeto tikslinimo procedūrą. Šiemet Vyriausybė siūlo perskirstyti 267 mln. litų. Tikslinant šių metų biudžetą daugiausia lėšų planuojama skirti socialinei apsaugai – 45,4 mln. litų. Švietimui papildomai siūloma atseikėti 24 mln. litų, žemės ūkiui – 20,2 mln. litų, viešosios tvarkos sergėtojams – 25 mln. litų, valstybės investicijoms – 65,6 mln. litų, savivaldybių biudžetams – 45,5 mln. litų. Kaip nurodo Finansų ministerija, asignavimai didinami daugiausia (112,8 mln. litų) mažinant valstybės skolos tvarkymo išlaidas. VŽ
Daugiausia politikų ginčų iki šiol kelia siūlymas 106 mln. litų sumažinti savivaldybėms skiriamą tikslinę dotaciją, iš kurios mokamos socialinės išmokos ir kompensacijos. Dabar Seime pradedama keletą savaičių truksianti patikslinto biudžeto svarstymo ir priėmimo procedūra. Jonas Lionginas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, viliasi, kad nepaisant ilgų svarstymo procedūrų biudžetą pavyks patvirtinti iki birželio pabaigos. VŽ
ĮMONĖS
Laivybos bendrovė “Limarko” perka savo akcijas ir investuoja į plėtrą. Laivybos bendrovė “Limarko” iš didžiausiam Lietuvoje komerciniam SEB Vilniaus bankui priklausančios įmonės “SEB VB Rizikos kapitalo valdymas” nupirko ketvirtadalį “Limarko laivininkystės kompanijos” akcijų ir savo dalį įmonėje padidino iki 91,56 proc. Sutelkti įmonės valdymą į vienas rankas “Limarko” leidžia pagerėjusi ekonominė verslo situacija, tačiau “Limarko laivininkystės kompanijos” prezidentas Vytautas Lygnugaris neatskleidė, ar 6 mln. litų akcijoms pirkti buvo skirti iš turimų lėšų, ar teko skolintis. Pasak jo, “laivai dirba pelningai, šiemet preliminarūs 5 mėnesių laivyno darbo rezultatai geresni nei pernai, tačiau dar nebaigėme jų skaičiuoti, nes laivai dirba visame pasaulyje”. LŽ
Atlikęs tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo reformuoti valstybės registrų sistemą – atskyrus duomenų registravimo bei teikimo funkcijas pastarąją perduoti privačioms institucijoms, kurios konkuruotų tarpusavyje. Ekspertų nuomone, dėl to sumažėtų informacijos teikimo sąnaudos, būtų pasiūlyta naujų paslaugų. Reformų būtinybei pritaria ir Teisingumo ministerija. Tuo tarpu pasak valstybės įmonės Registrų centro vadovų, reformoms dar ne laikas, o paslaugos, jų teigimu, dar pabrangtų. R, LR
PASLAUGOS
Vilniuje, prekybos ir pramogų centre “Akropolis” galima nusifotografuoti savo aurą ir sužinoti savo ateities prognozę. Tokias paslaugas teikia naujas būrėjos ir astrologės Vaivos Budraitytės salonas. LR
RYŠIAI
Netolimoje ateityje gyventojai valdžios institucijas prašymais bei skundais galės oficialiai užversti ne tik raštu ar žodžiu, bet ir elektroniniu paštu. Vakar Seimas priėmė tai numatančias Viešojo administravimo įstatymo pataisas. Tačiau ši naujovė Lietuvoje įsigalios tik tuomet, kai bus sukurta ir patvirtinta elektroninio parašo sistema. Mat laiškai valdžiai turi būti pasirašyti siuntusiojo asmens, o atsakymai – institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens saugiais elektroniniais parašais. Anot Vidaus reikalų viceministro Virgilijaus Bulovo, planuojama, kad elektroninio parašo formavimo įranga 2007 metais bus aprūpinta 80 proc. valstybės tarnautojų darbo vietų, o tarp piliečių elektroninis parašas plis lėčiau. Elektroniniu paštu valdininkai su gyventojais bendrauja ir dabar, tačiau šis bendravimas yra tik kaip bendravimo priemonė, o ne būdas spręsti rimtas problemas. VE
RŪPYBA
Mokslo metų pabaigoje tėvams rūpi, kuo užimti vaikus per vasaros atostogas. Be nuo vakar savo veiklą uostamiestyje pradėjusių dienos stovyklų, šią vasarą Lietuvoje veiks 33 stacionarios šalies bei tarptautinės stovyklos, remiamos valstybės ir savivaldybių. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Papildomojo ugdymo sektoriaus Vyriausiojo specialisto Ryčio Rimgailos, pernai šalyje veikė 36 tokios stovyklos. Kelialapių kaina į stacionarias stovyklas svyruoja nuo 175 iki 500 litų, socialiai remtiniems vaikams kelialapis padengiamas per pusę arba 70 proc. Pirmieji vaikai prie jūros, į stovyklavietę “Pasaka”, susirinks birželio 17-ąją. VE
STATYBA
Klaipėdoje naujo gyvenamojo kvartalo statybos buvusiame Lietuvos kino studijos sklype, išsidėsčiusiame tarp Kretingos gatvės ir Danės upės, bus pradėtos dar šių metų rudenį. 2,1 ha teritorijos sklype bus nugriauti visi esantys statiniai, tarp jų – ir buvęs kino studijos pastatas. Naująjį kvartalą projektuoja bendrovė “Uostamiesčio projektas”. Kvartale planuojama įrengti apie 340 butų. Manoma, kad visas projektas bus realizuotas per 2-3 metus. VE
Klaipėdą apžiūrėjusi miestų atnaujinimo ir pakrančių vystymo specialistų grupė iš Didžiosios Britanijos pateikė pasiūlymus, kaip uostamiesčio senamiestį paversti dar patrauklesniu ir patogesniu. Britų specialistus domino miesto ir uosto santykiai, Klaipėdos pramonės vystymo prioritetai, paslaugų sfera. Savo pasiūlymus svečiai aptarė su miesto meru Rimantu Taraškevičiumi. K
TRANSPORTAS
Kol interesų konfliktų draskomi lietuviai abejoja, ar verta įsileisti pigias oro linijas ir kokiomis sąlygomis tai daryti, latviai skaičiuoja naudą – lėktuvais skrendančiųjų padaugėjo 100 proc. Rygoje nutūpė dvi pagrindinės pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” ir “easytJet”, priklausančios britams, ir miesto verslas džiaugiasi palankiu efektu. Tuo tarpu sprendimą dėl skrydžių iš Lietuvos “Ryanair” žadėjo pranešti šių metų birželio viduryje. VŽ
Jų derybos su Lietuvos transporto žinybomis bei oro uostais stringa jau kelinti metai. Nenorima mažinti oro uosto rinkliavų ir mokesčių, kaip tai padarė latviai, o sprendimai stumdomi tarp ministerijos ir jai priklausančių bendrovių. Rinkos dalyviai įžvelgia ir valstybinių oro linijų interesų konfliktą. “Ryanair” vadovas Maiklas Olyris (Michael O’Leary) praėjusį mėnesį konferencijoje pareiškė, kad naujosios ES šalys gali kasmet atvykstančiųjų oru skaičių padidinti iki 3 kartų, tačiau tik tuo atveju, jei jų vyriausybės sumažintų bilietams taikomų mokesčių lygius ir užtikrintų geresnį oro uostų valdymą. VŽ
Atrankinio konkurso komisija transporto įmonėms privatizuoti vakar įvykusiame posėdyje nutarė prašyti AB “Lietuvos avialinijos” privatizavimo viešajame konkurse dalyvaujančių potencialių pirkėjų pagerinti savo finansinius pasiūlymus. Gegužės 5 d. paaiškėjo, kad LAL ketina įsigyti 4 pretendentai. AB “Lietuvos avialinijų” (LAL) 100 proc. akcijų paketo viešajam konkursui paraiškas yra pateikę Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys bei konsorciumai: įmonių “Fima”, “Aurela” ir “Tez tour” konsorciumas, krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovė “Arijus” bei konsorciumas, kurį sudaro “Novaturas”, “Kautra” ir “Hermis Capital”. Ketvirtasis potencialus investuotojas – Islandijos kompanija “Fengur”, kuri valdo pigių skrydžių bendroves “Iceland Express” ir “Sterling”. VŽ
VERSLAS
Vakar Alytuje atidaryta ir tris dienas veiks Tarptautinė pramonės, verslo ir paslaugų paroda-mugė, kurioje savo gaminius demonstruoja daugiau kaip 100 įmonių. Paroda rengiama jau penktą kartą. VŽ
Lietuviai šią vasarą itin noriai keliauja ilsėtis į užsienio kurortus. Kelionių organizatoriai džiūgauja, jog turistų srautai išaugo keleriopai. Statistikos departamento duomenimis, per tris pirmuosius šių metų mėnesius kelionių organizatorių pajamos išaugo bent 1,5 karto. Patys verslininkai trina rankas, jog įsisiūbavusi atostogautojų banga pajamas per vasarą gali padidinti iki 80 proc. Pasak didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus “Novaturas” rinkodaros vadovo Kęstučio Varno, dauguma kelionių į užsienį yra rezervuota bent jau porai savaičių į priekį. Daugiausia keliaujama į Turkiją, Tunisą, kiek mažiau – Ispaniją, Graikiją, Kroatiją, Bulgariją. LŽ
Naujo ekonominės veiklos rūšių, kuriomis besiverčiantieji privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo įsigaliojimas sveikatos apsaugos ministro įsakymu atidedamas iki spalio 1 d. – anksčiau numatyta, jog jis įsigalios birželio 1-ąją. Leidimą-higienos pasą privalo turėti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys viešbučių, vairavimo mokymo paslaugas, užsiimantys kosmetikos gaminių gamyba, skalbyklų, cheminio drabužių valymo, tekstilės ir kailių gaminių dažymo ir kitomis veiklomis. VŽ
ŽEMĖ
Savivaldybių lenktynės dėl plyno lauko investicijų išėjo į finišo tiesiąją – ekspertai sudarė 7 patraukliausių sklypų sąrašą, o galutinį sąrašą, kuriame bus išvardyti 4 sklypai, planuojama paskelbti birželio pabaigoje. Dėl investuotojų varžosi 18 savivaldybių. Projektui “Parama plyno lauko investicijų skatinimui Lietuvoje” buvo pasiūlyti 27 sklypai, iš jų keturiems bus parengti visi reikalingi dokumentai dėl ES struktūrinių fondų paramos gavimo. VŽ
Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos plėtros teritorijoje esančių Lypkių gyventojams vakar savivaldybėje pranešta apie planuojamą jų iškeldinimą. Tačiau gyventojus papiktino, pasak jų, per mažos iš anksto jų turto vertę nustačiusių vertintojų suskaičiuotos sumos. Pasipiktinimą sukėlęs turto vertinimas buvo atliktas norint sužinoti, kiek kainuos gyventojų iškeldinimas. Mat praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities viršininko administracija davė leidimą pradėti rengti nutarimo projektą dėl žemės nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai atlikti Seimas jau skyrė 1 mln. Procedūra užtruktų pusę metų. Tačiau, norint ją pradėti, reikia, kad visi gyventojai sutiktų. Savivaldybės atstovai prognozuoja, kad derybos bus ilgos ir sunkios. K
Alytuje prapliupęs lietus tapo čia dar neregėta liūtimi. Meteorologų teigimu, užvakar nuo 18 val. iki vakar 9 val. vietomis iškrito didesnė nei vidutinė mėnesio kritulių norma – daugiau kaip 60 mm 1 kv. cm. Užsikimšus lietaus kanalizacijos vamzdžiams, vanduo sugriovė tiltą per Ūdrijos gatvę ir dalį šios gatvės važiuojamosios dalies. Apsemti netoliese stovintys privatūs namai ir parduotuvės “Media” pirmasis aukštas. Punios seniūnijoje vanduo apsėmė gyventojų daržus, namų rūsius ir garažus, melioracijos griovius, užkimšo drenažo sistemas. Daugiausia kritulių teko Nemuno slėnyje esančiam Birštono kurortui. Teigiama, kad čia kritulių per naktį iškrito net 62 mm kv. cm – kartais tiek neprilyja net per tris mėnesius. R, LR, LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
