ENERGETIKA
Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdomos bendrovės “Mažeikių nafta” atstovai vakar pareiškė, jog jiems nebenaudinga gabenti naftos produktus per Klaipėdos uostą. Tranzito komitete prie Lietuvos Vyriausybės tai sukėlė tikrą sąmyšį. “Mažeikių nafta” uoste turėjo lengvatinius naftos produktų krovos tarifus. Sutartis lengvatiniams tarifams, kuri prieš pasirašant ją tapo motyvu atsistatydinti net dviem “Klaipėdos naftos” vadovams, galioja iki 2009 metų. Nuo 1999-ųjų “Mažeikių nafta” už toną kraunamų naftos produktų “Klaipėdos naftai” moka po 14,4 lito, kai komercinis tarifas yra apie 20 litų už toną. Tačiau kainą ypač kelia gabenimas geležinkeliais ir uosto rinkliavos, todėl, “Mažeikių naftos” atstovų tvirtinimu, gabenti naftos produktus per Ventspilį jiems būtų pigiau. K
Pasak “Klaipėdos naftos” bendrovės generalinio direktoriaus Jurgio Aušros, tokia padėtis kyla dėl žiaurios konkurencijos tarp kaimyninių uostų. “Mažeikių naftos” kroviniai “Klaipėdos naftoje” sudaro apie 70 proc. jos krovos. Todėl J. Aušra teigia esąs pasiryžęs sėsti su “Mažeikių naftos” atstovais prie derybų stalo. Premjero Algirdo Brazausko teigimu, turi būti peržiūrėtos Klaipėdos uosto rinkliavos, Lietuvos geležinkelių ir “Klaipėdos naftos” tarifai. Bus įsteigta darbo grupė, kuri teiks pasiūlymus dėl rinkliavų ir tarifų mažinimo. Tai siejama ne tik su “Mažeikių naftos” spaudimu – yra susiformavusi nuomonė, kad rytinėje Baltijos dalyje siųsti krovinius per Klaipėdos uostą kainuoja brangiausiai. K
Tuo tarpu Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, jei “Mažeikių nafta” kelia klausimus dėl “vidinių tarifų”, turėtų būti keliami klausimai ir dėl Būtingės naftos terminalo eksploatavimo. Mat šis terminalas yra bene vienintelis pasaulyje, kur neimamos jokios rinkliavos, nors valstybė patiria nemažų išlaidų užtikrindama prie jo saugią laivybą. K
Pastaruoju metu šoktelėjus pasaulinėms naftos kainoms, o pagrindinei šalies degalų tiekėjai “Mažeikių naftai” gerokai padidinus didmenines jų kainas, automobilių kuras brangsta ir šalies degalinėse. Degalinių operatorių tikinimu, mažmeninės kainos dar “neprisivijo” didmeninių, bet neatmetama tikimybė, kad jos toliau didės. Tačiau, pasak didžiausio šalyje degalinių tinklo “LUKoil” generalinio direktoriaus pavaduotojo mažmeninei prekybai Romo Turlinsko, šios savaitės mažmeninių kainų didėjimą lėmė ne pastarųjų dienų, o ankstesnis didmeninių kainų didėjimas: “nuo gegužės vidurio “Mažeikių naftos” dyzelino kaina padidėjo daugiau nei 25 centais litrui, o mes jo kainą pakėlėme tik 14 centų. Dar gerokai atsiliekame”. Anot jo, staiga šoktelėjus didmeninėms kainoms, degalinės sureaguoja maždaug po savaitės. LŽ, VŽ
FINANSAI
Užsienyje santaupas laikantys Lietuvos gyventojai bus priversti papildyti mūsų šalies biudžetą. Nors iš Europos Sąjungos komercinių bankų ar kitų įstaigų gavę palūkanas, mūsų šalies gyventojai ir dabar turėtų susimokėti pajamų mokestį, bet dėl informacijos stygiaus mokesčių rinkėjai ne visada galėdavo apmokestinti iš užsienio gautas palūkanas. Situacija pasikeis nuo šių metų liepos 1-osios, kai įsigalios ES direktyva “Dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo”. Pagal šią direktyvą, beveik visos ES narės privalės keistis informacija apie kitų ES narių gyventojams išmokėtas palūkanas. Lietuvos gyventojai, gavę palūkanų iš kitų ES valstybių, turės deklaruoti šias pajamas ir susimokėti 15 proc. pajamų mokestį. LR
Tačiau, pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių teisės departamento direktorės Vilmos Vildžiūnaitės, jeigu Lietuvos gyventojas turės pažymą, kad jo palūkanos užsienyje jau buvo apmokestintos, tuomet Lietuvoje jam reikės susimokėti tik mokesčių skirtumą. Tuo tarpu mūsų šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių palūkanos nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu, o liepos 1 d. įsigaliosiančioje direktyvoje, pasak specialistų, nėra nurodymų suvienodinti iš Lietuvos bankų bei iš užsienio kredito gautų palūkanų apmokestinimą. LR
ĮMONĖS
Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL), vienintelė valstybei likusi laivybos kompanija, išbraukta iš privatizuojamų objektų sąrašo ir iš Valstybės turto fondo perduota Susisiekimo ministerijos žinion. Tačiau tai nereiškia, kad Vyriausybė atsisakys antrojo bandymo privatizuoti LJL. Priešingai, Susisiekimo ministerija planuoja kuo geriau parengti laivininkystę šiai procedūrai, padidinti jos konkurencingumą, tik Vyriausybė kol kas nėra numačiusi konkretaus bendrovės, turinčios 19 trampinių laivų, pardavimo termino. Kalbama, kad Vyriausybės sprendimas grąžinti laivininkystę Susisiekimo ministerijos pavaldumui gali būti susijęs su kaltinimais korupcija. Iš LJL privatizavimo konkurso pašalinta Danijos kompanija “Trident Marine” neseniai tokius kaltinimus pateikė Valstybės turto fondo ir laivininkystės vadovams. K, VŽ
Tačiau, pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, perimti LJL buvo suplanuota kur kas anksčiau: “Padėtis laivininkystėje reikalauja didesnio nei pirma dėmesio šiai įmonei. Daugiau laivų sulaikoma už saugios laivybos reikalavimų pažeidimus. Nors LJL dirba pelningai, pelnas neviršija 2 proc. apyvartos”. K, VŽ
Gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalėjo ES privaloma norma visus pakeliamuosius garažo vartus žymėti CE ženkleliu. Lietuvos garažo vartų gamintojai teigia, kad sertifikato gavimo sistema diskriminuoja mažesnius gamintojus. Norint gauti CE sertifikatą, būtina atlikti daugybę bandymų, parengti daug dokumentų. Vartų bandymus ES kol kas vykdo tik viena įstaiga, o laukiančiųjų eilė jau nusidriekė iki kitų metų. Iš Lietuvos vartų gamintojų CE sertifikatą kol kas yra gavusi tik “Ryterna”. Jos vadovo Vyto Rinkevičiaus teigimu, vartų testavimo pagal CE reikalavimus sąlygos nelabai įkandamos mažoms įmonėms pirmiausia dėl didelės kainos. “Ryternai” visų pagrindinių vartų modelių testavimas atsiėjo apie 40.000 eurų. Tačiau, pasak V. Rinkevičiaus, “procesas nesibaigė – pagaminsim naujų modelių, juos reikės taip pat testuoti”. VŽ
PREKYBA
Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ilgai žadėtą akciją išgabenti senus, miesto nepuošiančius prekybos paviljonus. Vilniuje nuo birželio pradžios dirbantys savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus specialistai ir įmonės “Grinda” darbuotojai per birželį ketina išvežti apie 80 kioskų. Darbininkai jau išvežė Naujininkuose, Naujamiestyje, Fabijoniškėse ir Žvėryne stovėjusius laikinus prekybos statinius. Kitą savaitę brigada dirbs Pašilaičiuose, Justiniškėse, Žirmūnuose ir Antakalnyje. Likę metaliniai kioskai sostinės gatvėse stovės iki kitų metų balandžio 1-osios. Šiuo metu Vilniuje jų yra apie 600, dar apie 200 stovi Gariūnuose. LR
RYŠIAI
Mobiliojo ryšio operatoriai ir prekybininkai įspėja klientus saugotis sukčių, nes kitų būdų apsaugoti vartotojų neranda. Nors savo interneto svetainėse UAB “Mikrovisata”, “VP Market” ir “Ogmios pulsas” (OP) perspėja, jog nevykdo jokių akcijų, kurių metu dovanojami piniginiai prizai ir nepranešinėja apie tai trumposiomis žinutėmis (SMS), vis tiek įmonių vardu prisidengiantys asmenys iš patikliųjų sugeba išvilioti nemenkas pinigų sumas. Vienas iš problemos sprendimų būdų – mobiliojo ryšio signalų slopintuvų įrengimas įkalinimo įstaigose, nes aferas dažniausiai organizuoja kaliniai. Gintautas Stalnionis, Kalėjimų departamento (KD) prie Teisingumo ministerijos atstovas spaudai, teigia, kad apie ryšio slopintuvus informacija renkama jau senokai, kai kuriose įkalinimo įstaigose su ja jau eksperimentuota. “Aferistus reikia palikti be ryšio”. VŽ
RŪPYBA
Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymu darbdaviai įpareigojami suteikti garantijas darbuotojams, išsiųstiems laikinai dirbti į ES šalį, taip pat iš kitų valstybių laikinai į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Garantijos taikomos darbuotojams, kurie siunčiami laikinai dirbti į kitą ES valstybę ilgiau kaip 30 d., taip pat į Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes. Garantijos turės būti taikomos ir darbuotojams, atsiųstiems iš kitų valstybių laikinai dirbti Lietuvoje. Ramunė Guobaitė Kirslienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo santykių bei apmokėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, paaiškino, kad darbo laiko trukmę ir kitas sąlygas reikėtų tikslinti ne tik pagal bendrus valstybių įstatymus, bet ir pagal konkrečios įmonės kolektyvines sutartis. Įstatymo projektą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsižvelgė į darbdavių pastabas ir galutinį jo variantą pataisė. VŽ
Daugiau nei šimtas vargingai gyvenančių klaipėdiečių netenka nemokamo maitinimo – labdaros valgykla uostamiesčio Baltijos prospekte uždaroma remontui. Pasak Socialinės paramos centro direktorės pavaduotojos Eglės Buivydaitės, alternatyvos nėra – remontas valgyklai būtinas. Valgykloje maitinosi apie pusantro šimto miestelėnų. VE, K
TRANSPORTAS
Šį šeštadienį Danijos kompanijos DFDS valdoma bendrovė “Lisco Baltic Service” (LBS) atidarys keltų liniją Baltijskas (Kaliningrado sritis)-Klaipėda-Karlshamnas (Švedija). Tai antrasis šiais metais LBS pradėtas eksperimentas. Nuo vasario keltas “Kaunas”, triskart per savaitę kursuojantis į Karlshamną, sekmadieniais plaukia į Lenkijos uostą Gdanską. Pasak LBS atstovų, Baltijsko linija yra pirmasis istorijoje jūrų tiltas, sujungsiantis Kaliningrado sritį su Lietuva ir Švedija. Iš Baltijsko keltai iki šiol plaukė į Lenkiją, Vokietiją ir Sankt Peterburgą. LŽ
ŽEMĖ
Vakar Lietuvos jūrų muziejus minėjo Pasaulinio vandenyno dieną ir šia proga pirmą kartą uosto įmonių vadovams bei rėmėjams įteikė specialius vandenyno piliečių pasus. Su šiais pasais vienuolika miesto įmonių įgijo tam tikras teises bei pareigas. Vandenyno piliečių pasai sukurti Lietuvos jūrų muziejui dalyvaujant Pasaulinio vandenyno tinklo veikloje. Šios organizacijos, kuri vienija didžiausius Europos jūrų muziejus, akvariumus, jūrinių tyrimų centrus, tikslas – informuoti visuomenę apie kiekvieno iš mūsų galimybes prisidėti prie vandenyno aplinkos išsaugojimo. Pasaulinio vandenyno dieną muziejus pirmą kartą paminėjo pernai. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
