Pirmą birželio sekmadienį švelniausius žodžius, gėles ir
savo meilę visi skirs brangiam žmogui – tėvui. “Sekundė” ta proga kalbino vyrus,
kurie ne tik tėviškai rūpinasi savo atžalomis: jų atsakomybės, meilės, kartais
tėviško pabarimo ir patarimo prireikia šimtams patikėtų vaikų. Mokyklų vadovai,
švietimo srities specialistai apie vaikus – savus ir neką mažiau mylimus
svetimus gali kalbėti valandų valandas, tačiau visi tam, kad Tėvo dieną būtų
pasveikinti, didelės reikšmės neteikia – jų mintys ir sveikinimo žodžiai tądien
skrieja pas mylimiausius, brangiausius žmones – jų tėvus. Pedagogai jaučia
pareigą pirmiausia pagerbti savo tėvus, o jų netekusieji – tėvo atminimą ir tik
paskui prisimena, kad ir patys nusipelnė tą dieną švęsti.
Dukra – svarbiausias ginklanešys
“Ąžuolo” vidurinės mokyklos direktorius Remigijus Glinskis sakė, kad jam Tėvo diena – tokia pat šventė kaip ir pirmą gegužės sekmadienį švenčiama Motinos diena. Jo septynmetė dukrelė Justė tėtį pasveikina ir įteikia pačios padarytą dovanėlę. Šeima sėda prie šventinių pietų stalo. “Dukra padaro man staigmeną – jos dovanos labai originalios. Džiaugsmo tą dieną būna ne tik man”,- pasakojo R.Glinskis.
Paklaustas, ar yra griežtas tėtis, mokyklos vadovas juokėsi, kad diržas ir rykštė nėra auklėjimo priemonė, tad apie jų naudojimą namuose nėra nė kalbos. Prie kurio labiau – mamos ar tėčio labiau glaudžiasi mažoji Justė, jis vėlgi atsakė šmaikščiai: “Viskas priklauso nuo situacijos. Žiūrint kokią šunybę iškrėtė. Situacija lemia, kas tokioje “nelaimėje” gali ją užstoti ir būti sąjungininku”.
Nuosavame name gyvenantis R.Glinskis pasakojo, kad dukra – svarbiausia jo ginklanešė ir nepraleidžia progos kartu su tėčiu dirbti visus namų ūkyje reikalingus remonto darbus. “Ji palaiko įrankius, paduoda reikalingus instrumentus, o jei kur netyčia palieku vinis, galiu nė nebeieškoti – Justė bus sukalusi”,- apie vyriškų darbų nesibaidančią septynmetę pasakojo jos tėvas. Dukrą ir tėtį vienija ne tik pomėgis meistrauti – jie kartu sėda ir prie kompiuterio. “Kol kas dar pasidalijame vienu. Bet tik kol kas”,- juokėsi R.Glinskis.
Svetimus auklėti lengviau
“Jei esu geras direktorius, nereiškia, kad toks pat tėvas”,- sakė puikiai nusiteikęs Skaistakalnio pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis. Jis mano, kad svetimus vaikus auklėti lengviau nei savus, ir tai pasakęs vėl šypsosi. Septyniolikmetį sūnų Mantą auginantis mokyklos vadovas Tėvo dieną pradeda nuo sveikinimų. Jie skirti Žemaitijoje gyvenančiam jo tėčiui. “Nė nepamanau, kad mane turi sveikinti, bet aš jaučiu pareigą: jei nenuvažiuoju pas savo tėtį, tai bent paskambinu jam ir padėkoju už viską, ką jis man davė”,- pasakojo S.Ambrazaitis. Tam, kad jį pasveikintų sūnus, pedagogas sakė neteikiantis didelės reikšmės, tačiau Mantas tėčio šventės nepamiršta ir vyriškai jam ta proga paspaudžia ranką.
“Ar sunku būti tėvu? Labai. Sūnus – paauglys. Septyniolika – pats audringiausias laikas, kai norima viską neigti, maištauti”,- kalbėjo Manto tėvas. Nors septyniolikmetis dabar jautriai reaguoja į daugelį tėvo pastabų, pokalbių “tik tarp mūsų, vyrų…” būna. “Tačiau nemanau, kad dabar sūnui esu pats geriausias draugas. Tas laikas, matyt, dar ateis”,- įsitikinęs direktorius. Jis yra prieš senovinę, tradicinę auklėjimo priemonę – diržą. “Manęs tėvas nemušė”,- kalbėjo S.Ambrazaitis.
Tėvo dieną, jei tik niekur nevažiuoja, mokyklos vadovas švenčia namuose. Visi susėda prie šventiškesnio nei įprastą sekmadienį stalo.
Augina VRM
Trijų sūnų tėtis Rimtas Baltušis, dirbantis Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo skyriuje, tvirtina, kad Tėvo diena jų šeimoje – didelė šventė. Švietimo reikalų specialistas tądien pirmiausia skubės pagerbti praeitą rudenį mirusio savo tėvo atminimo. Ir, žinoma, tikisi sulaukti sveikinimų iš savo vaikų. “Kad mano pirmokėlis Marijonas rengia staigmeną, suprantu iš jo akių blizgesio”,- sakė R.Baltušis. Gražių žodžių ir sveikinimų tėtis sulaukia ir iš vyresniųjų – dvidešimtmečio Viliaus ir dvylikamečio Ramūno. Tėvas juokavo, kad sūnų vardus greitai įsimena visi, nes pirmosios jų raidės VRM reiškia ministerijos sutrumpintą pavadinimą. “Berniukai gal ir nelabai prisimintų Tėvo dieną, bet jiems padeda mama. Pirmąjį birželio sekmadienį jie visi mane kur nors vežasi pietauti”,- apie šeimos tradiciją pasakojo Švietimo skyriaus specialistas.
Kadangi Baltušių šeimoje viršų ima vyrai, jie visi kaip sugeba stengiasi padėti vienintelei šeimos moteriai. “Kartu su berniukais tvarkome namus, jie pirmi puola tvarkyti savo kambarius”,- sakė trijų sūnų tėvas. Pokalbių apie vyriškus dalykus su savo atžalomis R.Baltušis nevengia, bene labiausiai tuo naudojasi jaunėlis, tėčiui patikintis visas savo paslaptis, problemas ir mokyklos reikalus.
Diržo savo atžaloms R.Baltušis teigė nepaimantis, bet jei tai padaro iš kantrybės išvesta mama – nepuolantis jų ginti. “Esame sutarę – prie vaikų apie jų auklėjimo metodus nediskutuosime. Nors nemanau, kad mušimas padės. Vyriausiojo nė karto nemušiau – išaugo ne toks jau blogas”,- sakė “Sekundės” pašnekovas. Tiesa, nesutarimų pasitaiko – kai tėčio sūnums įdėtus kišenpinigius mama ar to nežinodama, ar iš didelės meilės padvigubina. “Jie jau tokie, labai diplomatiški, kai to reikia. Bet dvigubų kišenpinigių netoleruoju ir visaip su tuo kovoju”,- tvirtino Švietimo skyriaus specialistas.
Pamalonina savo darbo dovanomis
Panevėžio rajono Kurganavos pagrindinės mokyklos direktorius Eimantas Leonavičius – trijų vaikų – dvyliktokės Tatjanos, šeštokės Inetos ir į pirmą klasę eisiančio Justo tėtis. “Pernai sveikino, ar prisimins šiais metais – nežinau”,- sakė E.Leonavičius. Gražiai siuvinėjančios dukros mylimą tėtį apdovanoja savo siuviniais. Mokyklos vadovas mano: vien tai, kad Motinos diena yra prieš Tėvo, rodo, jog mama visada yra ir bus pats svarbiausias žmogus kiekvienam. “Tėvo diena gal pastaraisiais metais labiau švenčiama, ji dar pas mus nelabai prigijusi”,- sakė direktorius.
Apie senolių išbandytas auklėjimo priemones – diržą, rykštę jis neatsiliepė taip neigiamai, kaip kad prieš tai kalbėjusieji ir išsidavė, jog šeimoje, kur tarp vaikų toks amžiaus skirtumas – visko būna. “Mūsų mažylis – kovotojas”,- taip jaunėlį apibūdino jo tėtis. Beje, kartu su “kovotoju” jis turi bene daugiausia bendrų pomėgių. Kadangi direktorius – darbų mokytojas, meilę meistrauti, matyt, paveldėjo ir Justas. “Kartu važiavome į motociklų krosą, neseniai pasiekėme svarbią pergalę – išmokome važiuoti dviračiu”,- apie leidžiamą laisvalaikį pasakojo E.Leonavičius. Su vaikais jis mėgsta važinėti dviračiais, džiaugiasi, kad jie visi – puikūs pagalbininkai kasdieniuose darbuose.
Paklaustas, kurį – mamą ar tėtį atžalos labiau mylį, direktorius juokėsi: “Mama dosnesnė, bet iš manęs lengviau ką nors išsiderėti”.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
Nuotr. iš “Sek.” arch. R.Glinskis su savo dukra “ginklaneše” Juste Palangoje.
