Pasklido žiedadulkės
Atšilus orui, žydintys augalai ėmė gaminti milžinišką kiekį žiedadulkių. Daugybė alergiškų žiedadulkėms panevėžiečių jau ieško gydytojų pagalbos.
Lietuvoje pavasarį alergiją dažniausiai sukelia lazdynų, alksnių, beržų, ąžuolų žiedadulkės. O birželio mėnesį pražysta motiejukai, varpučiai, smilgos, šunažolės ir kiti augalai. Žiedadulkės labai mažos ir lengvos. Vėjas jas gali nunešti labai toli.
Ne vienas alergiją dar supainioja su peršalimo ligomis, nes dėl įkvėptų žiedadulkių varva nosis, čiaudoma, kosėjama, ašaroja akys, paburksta veidas. Tačiau tyrimai parodo, kad ligonis serga šienlige – alergine liga.
Tokių ligonių būklė pagerėja tik vakarais arba po lietaus, kai nusėda žiedadulkės. Kiekvienas žiedadulkėms jautrus žmogus turėtų žinoti, kas jam sukelia alergiją. Tuomet reikia sekti augalų žydėjimo kalendorių ir, pasitarus su gydytoju, imtis priemonių.
Gydytojai pataria atkreipti dėmesį į vaikų jautrumą žiedadulkėms. Juk mažieji ligoniai negali susivokti, kokia liga juos kamuoja. Suaugusiesiems vertėtų žinoti, kad negydoma šienligė kartais gali peraugti į bronchinę astmą.
Palengvino gyvenimą
Tačiau yra būdų, kaip gerokai palengvinti alergiškų žiedadulkėms žmonių gyvenimą. Štai ką papasakojo 35 metų moteris:
“Kiekvieną pavasarį mane kankindavo aštri sloga ir kosulys. Dirbti prie kompiuterio būdavo tikras košmaras: nosis varvėdavo, akys ašarodavo. Iš pradžių manydavau, kad darbe perpučia skersvėjis. Gerdavau liepžiedžių arbatą, aspiriną ir vitaminus. Savaitgalius praleisdavau lovoje.
Kartą laikraštyje perskaičiau apie alergiją ir jos požymius. Susimąsčiau. Prisiminiau, kad mano “peršalimai” prasidėdavo beveik tuo pačiu metu – pražydus beržams.
Šeimos gydytoja patvirtino, kad man gali būti alergija. Ji paaiškino, kad beržams pražydus turiu vengti būti lauke. Tačiau tokia perspektyva manęs visai nežavėjo. Ėmiau ieškoti pagalbos.
Kartą internete perskaičiau, kad alergijos profilaktikai ir gydymui naudojama natūrali priemonė – druskos kambarys. Išsiaiškinau, kad čia tereikia patogiai ilsėtis, o gydo pasklidusios druskos smiltelės. Pasirodo, kad druskos kambaryje stabilizuojamas imunitetas.
Beje, druskos kambarys žinomas ir kaip priemonė gydyti kvėpavimo, ausų, nosies, gerklės, odos infekcines ligas.
Druskos kambarį pradėjau lankyti dar vasario mėnesį, nes taip patarė gydytojas. Bet beržų žydėjimo laukiau su nerimu. Atėjo pavasaris, o aš tik keletą dienų jutau lengvą nosies perštėjimą bei menką slogą. Lyginti tokio negalavimo su buvusiu košmaru netgi negalėjau.
Gydytojas paaiškino, kad ilgainiui žmogaus imunitetas gali vėl išsiderinti. Todėl sergantiesiems bronchine astma ar šieno sloga druskos kambaryje reikėtų lankytis bent du kartus per metus. Taip ir padariau. Rezultatas buvo neįtikėtinas: šį pavasarį išnyko bet kokie alergijos požymiai! Be to, atsigavo visas organizmas, mažiau kankina stresas ir geriau miegu. Druskos kambarys labai palengvino mano gyvenimą”.
Ovidijus Aleksas
