G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje
“2-asis aukštas” pristatyta naujausia Algimanto Čekuolio knyga “Vyriški
žaidimai”. Norintieji susitikti su knygos autoriumi, kraštiečiu, populiariu
žurnalistu, rašytoju, autorinių laidų vedėju vos tilpo į galerijos salę.
Vesti renginį iš susitikimo organizatorių greitai pats perėmęs į savo rankas A.Čekuolis sakė, kad jo apsilankymo tikslas mūsų mieste nėra susijęs nei su Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metinėmis, nei su Europos diena. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse jis tiesiog atvyko susitikti su panevėžiečiais, tais, kuriems įdomios jo laidos ir knygos.
“Mūsų kalendoriuje yra daug svarbių datų: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, dar gausybė visokių gedulingų, bet gegužės 7-oji tarsi parodo, kokie mes “bajavi” esame. Juk 1863 m. sukilimas buvo numalšintas, bajorija išvežta į Sibirą, Klaipėda suvokietinta, didžioji dalis Lietuvos sulenkinta. O be viso to, dar ir uždraustas raštas. Tai stebuklas, kad išlikom”, – šios datos išskirtinumą pabrėžė žurnalistas ir rašytojas.
Nuo 1957 metų išleidęs ne vieną publicistikos ir prozos knygą, pristatydamas savo naują beletristikos knygą “Vyriški žaidimai” A.Čekuolis pažymėjo, kad ji jam labai svarbi tuo, kad išleista laisvoje Lietuvoje. Knygoje spausdinami apsakymai ir apysaka parašyti 1962-2004 metais. “Rinkinio tekstai – nesušukuoti. Tų, kurie parašyti tarybiniais laikais, keisti man nebuvo jokio reikalo. Manau, nedora atgaline data gražinti savo paties žodžius, kaip nedora būtų gražinti savo biografiją.
Savo apsakymuose nešlovinau tarybų valdžios. Nebuvau ir jos priešu, tačiau dabar atsivertus knygą negėda skaityti. Jos vertę sudaro tai, kokią prasmę į ją įdedi. Gal ir nebus tiek šios knygos skaitytojų, kiek Sąjūdžio metais buvo skaitančiųjų “Gimtąjį kraštą”, tačiau viliuosi, jog per meninį žodį atskleidęs tų egzotiškų kraštų, kuriuose teko gyventi ir dirbti, realijas, sulauksiu skaitytojų palankumo”, – sakė autorius.
Trumpai pristatęs knygą, A.Čekuolis labiau norėjo bendrauti su panevėžiečiais. Jis domėjosi, ar į susitikimą yra atėjusių jo buvusių bendraklasių iš berniukų (dabar – J.Balčikonio) gimnazijos. Niekam neatsiliepus, kvietė susirinkusiuosius pakalbėti įvairiomis temomis: apie kultūrą, literatūrą, moteris, politiką.
Atėjusieji į susitikimą apie moteris su populiariu žurnalistu kalbėtis nenorėjo, o gal nedrįso, tačiau domėjosi, ką jis mano apie lietuvių kalbos išlikimą integruojantis į Europą, apie Kaliningrado įstojimą į ES, apie tobulą Suomijos švietimo sistemą ir kt. Atsakydamas į visus panevėžiečiams rūpimus klausimus, A.Čekuolis išdėstė savo išsamią ir argumentuotą nuomonę.
Laima Lapėnienė
