Vakar surengtoje spaudos konferencijoje miesto Tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto narys Vidmantas Baltramiejūnas bei Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė pristatė tarptautinio investicinio aplinkosauginio projekto “Nevėžio upės rekreacija” eigą. Projektą miesto Savivaldybė vykdo kartu su švedų kompanija AB “Pietryčių Švedija”.
Ekologijos skyriaus vedėja akcentavo, kad būtina kuo greičiau pradėti gelbėti merdintį Nevėžį. Bendra viso investicinio projekto vertė sieks 10-12 milijonų litų. Jį įgyvendinti planuojama per 7,5-8 metus. Kaip teigė Z.Tverkutė, projektas apims ne tik rekreaciją bei turizmą, bet ir aplinkosauginę dalį. Praėjusį pavasarį Europos Sąjungos sanglaudos fondų valdybai paskelbus gaires paraiškoms teikti dėl užterštų teritorijų identifikavimo ir teršalų pašalinimo, miesto Savivaldybė pradėjo rengti projektą Nevėžio upės ruožą nuo “Ekrano” užtvankos iki tilto Nemuno gatvėje išvalyti, t.y. pašalinti į dumblą patekusius sunkiųjų metalų elementus. Tam iš fondų tikimasi gauti didžiausią galimą paramą – 500 tūkst. litų. Kadangi šios sumos išvalyti upei nepakaktų, miesto meras Vitas Matuzas pritarė minčiai nuo 2006-ųjų iš Gamtosauginio fondo kasmet projekto įgyvendinimo darbams skirti po pusę milijono litų. Iš upės išsiurbtu dumblu planuojama užpilti atliekas sąvartyne. Būtiną priešprojektinę dokumentaciją sutiko parengti AB “Pietryčių Švedija”. Tai Panevėžiui būtų kainavę 18,5 tūkst. litų, tačiau Z.Tverkutės ir V.Baltramiejūno vizito Švedijoje metu pavyko sutarti, kad šiuos darbus finansuos Panevėžio miestas partneris Kalmaras.
Z.Tverkutės teigimu, išvalius Nevėžį planuojama ne tik sutvarkyti jo pakrantes, bet ir išasfaltuoti šalia upės bėgimo takus, įrengti sporto, žaidimų aikšteles. Skaistakalnio parke ir prie Bendruomenių rūmų ateityje už projekto lėšas turėtų būti įrengti paplūdimiai su aikštelėmis aktyviam poilsiui, vandens dviračių ir valčių nuomos punktai. Sutvarkius teritoriją, anot Ekologijos skyriaus vedėjos, tikimasi pritraukti investuotojų, kurie galėtų įrengti golfo aikšteles.
Iki birželio 13 d. Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerijoms Savivaldybė ruošiasi pateikti paraišką, kad “Nevėžio upės rekreacijos” projektas būtų pripažintas valstybinės svarbos.
Spaudos konferencijoje V.Baltramiejūnas pabrėžė, kad pažintis su Švedija parodė, jog valstybės dėmesys kiekvienam piliečiui gali padaryti stebuklus. “Mūsų kaimynė Švedija itin daug investuoja į žmogų. Miestai, turintys 50-60 tūkst. gyventojų, gali didžiuotis savo aukštosiomis mokyklomis, kuriose mokosi apie 12 tūkst. studentų”, – pažymėjo V.Baltramiejūnas. Anot jo, švedai daug dėmesio skiria ir aplinkos apsaugai. “Tai, kad vienam automobiliui gatvėje tenka trys dviračiai, įrodo žmonių ekologinį sąmoningumą”, – pažymėjo politikas.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Z.Tverkutė įsitikinusi, jog Nevėžį įmanoma ne tik išvalyti, bet ir paversti reakreacine zona.
