Prieš valgant būtina plautis rankas – šitą tiesą nuo pat
vaikystės žino visi. Bet… Statistika teigia, kad pasaulyje askaridžių turi
apie 1 milijardas žmonių ir 99 atvejais iš 100 pats žmogus kaltas, kad apsikrėtė kirmėlėmis.
Lyg užburtas ratas
Kirmėlių kiaušinėliais apsikrečiama per vandenį, daržoves, žemes, per rankas ir burną, taigi kuo prastesnė higiena, tuo dažniau užsikrečiama. Ne veltui daugelis kirmėlinių ligų, kaip ir žarnyno infekcijų, vadinamos nešvarių rankų ligomis. Sugrįžtame iš darbo į namus alkani ir, užuot plovę rankas, čiumpame sumuštinį alkiui numalšinti. Arba turguje nusiperkame obuolių – tokie gražūs, prašyte prašosi paragauti. Ir neiškenčiame, nors žinome, kad vaisius ir daržoves būtina nuplauti. Upės ar ežero vandens tikrai niekas negers, nebent būtų koks nors ekstremalus atvejis, o kažkodėl manoma, kad šaltinio vandenį gerti sveika. Bet ar esame tikri, kad netoli vandens gyslos nėra kanalizacijos kanalo? Malonu, kai mus pasitinka mylimas augintinis – šuo ar katė, puolame glostyti, o jis džiaugsmingai palaižo mūsų rankas, veidą. Ar susimąstome, kad gyvūnas bėgiojo lauke, visur kaišiojo savo nosį. Veterinarai tvirtina, kad beveik nėra tokio šuns, kuris nebūtų užsikrėtęs kirmėlėmis.
Žmogaus organizme dažniausiai parazituoja askaridės, spalinės, plaukagalviai, rečiau – trichinelės. Kas vyksta organizme askaridės kiaušinėliui per burną patekus į virškinimo sistemą? Plonajame žarnyne iš kiaušinėlio išsiritusi lerva per žarnų sienelę patenka į kraują. Su juo keliauja į plaučius, ten 10-14 dienų auga. Tada iš bronchų su sekretu pakyla. Žmogui atsikosėjus, vėl patenka į skrandį, žarnyną, ten galutinai subręsta ir pradeda daugintis. Subrendusios askaridės ilgis gali būti iki 15 cm. Tūkstančiai kirminų kiaušinėlių su išmatomis patenka į aplinką. Per daržoves, vandenį, žemes, per rankas kiaušinėliai vėl patenka į burną. Taigi ciklas kartojasi.
Antras pagal dažnumą parazitas yra spalinės. Jomis dažniausiai serga vaikai. Užsikrečiama per nešvarias rankas, kiaušinėlių su dulkėmis gali patekti į burną ar nosį. Plaukagalviai – plonos 30-35 mm kirmėlės – parazituoja aklojoje ir storojoje žarnose. Užsikrečiama taip pat, kaip ir askaridėmis. Trichinelės – labai smulkios 4 mm ilgio kirmėlės. Jomis užsikrečiama valgant kiaulieną arba laukinių gyvulių mėsą, kurioje yra trichinelių lervų.
Apnuodijamas organizmas
Kokie simptomai vargina žmogų, užsikrėtusį kirmėlėmis? Deja, gana dažnai ilgokai nieko nejaučiama. Parazitai keletą metų nuodija organizmą – išskiria toksinus. Askaridės, būdamos plonosiose žarnose, gali susivyti į kamuolius ir užkimšti žarnas. Jei nesigydoma, ilgainiui kirmėlėms pasidaro ankšta žarnyne ir jos pradeda keliauti po visą organizmą, gali okupuoti plaučius, kraujotakos sistemą ir netgi smegenis. Medicinos praktikoje žinomi atvejai, kai tokia invazija baigdavosi žmogaus mirtimi. Taigi į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Sergant askaridoze, pablogėja apetitas, dažnokai pykina, ligonis neramiai miega, būna irzlus, kai kada viduriuoja, jam skauda pilvą. Vaikai būna kaprizingi, išsiblaškę, prasčiau mokosi. Tie, kas turi spalinių, dažniau tuštinasi, išmatos būna košelės pavidalo. Ligonis greit pavargsta, jam dažnai skauda galvą, sumažėja apetitas. Išorėje, ties išeinamąja anga, spalinės padeda kiaušinių, todėl išangę niežti. Turintieji plaukagalvių blogai jaučiasi, jiems skauda pilvą, dažnai svaigsta galva, jie neramiai miega, sumažėja apetitas. Susirgus trichinelioze, pabrinksta akių vokai, paburksta veidas, krečia šaltis, skauda raumenis. Ligoniui pakyla temperatūra, kartais sutrinka kelių ir alkūnių sąnarių judesiai, išberia odą, sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla.
Žmogus, valgydamas ne visai išvirtą mėsą, gali užsikrėsti soliteriais (kaspinuočiais). Toks žmogus liesėja, pasidaro irzlus, mieguistas. Valgant žalią, šaldytą, menkai pasūdytą arba ne visai išvirusią ar iškepusią žuvį, galima apsikrėsti siurbikėmis. Liga prasideda aukšta temperatūra, ji gali nenukristi net iki 2 mėnesių. Ligoniui skauda raumenis, sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla. Būna sunkių ligos komplikacijų.
Gydytis – paprasta
Kirmėlių, galinčių parazituoti žmogaus organizme, yra daug rūšių, tačiau jos visos žinomos. Kirminai diagnozuojami ištyrus išmatas mikroskopu. Nuo visų rūšių yra ir cheminių, ir augalinių vaistų. Pirmiausia vertėtų pamėginti augalinius. Gydytojai išlukštentas moliūgų sėklas ir iš jų pagamintus preparatus skiria žmonėms, kurie turi kaspinuočių arba askaridžių. Bitkrėslių užpilu iš virškinamojo trakto išvaromos askaridės ir spalinės. Užpilui imama 10 g žaliavos, užpilama stikline verdančio vandens ir geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną. Liaudies medicina nuo kirmėlių pataria valgyti prisirpusias bruknių uogas. Padeda ir česnako užpilas. 1 česnakas smulkiai supjaustomas ir užpilamas 100 g degtinės, laikoma 7-8 paras tamsioje, šiltoje vietoje, geriama po pusę arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną. Liaudies medicina kirminams iš virškinamojo trakto varyti siūlo ir paprastųjų amalų užpilą. 15 g žaliavos užpilama 200 ml virinto ir ataušinto vandens, palaikoma 12 val., paskui perkošiama ir geriama po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Jeigu tiksliai žinoma, kokių kirmėlių yra organizme, galima nueiti į vaistinę ir nusipirkti vaistų. Tačiau yra ir universalių, tinkamų visoms kirmėlėms išvaryti. Vaistai paprastai geriami 3 dienas, kartais po 2-3 savaičių kursą reikia pakartoti. Bet reikia atminti, kad vaistai nuo kirmėlių gali sukelti stiprią alergiją. Taigi įtarus, kad organizme gali būti kirmėlių, geriausia kreiptis į gydytoją.
Geriausia – neužsikrėsti
Kad organizmo nealintų parazitai, reikia laikytis asmens higienos taisyklių. Pirmiausia – plautis rankas. Jei nėra galimybių tai padaryti, galima rankas dezinfekuoti bet kokiu skysčiu, turinčiu spirito. Niekada nereikia valgyti neplautų vaisių ir daržovių. Negalima gerti nevirinto upių, ežerų ar kitų telkinių vandens. Jį dezinfekuoti galima druska (stiklinei vandens ketvirtadalis šaukštelio druskos), actu, citrinų rūgštimi (stiklinei vandens – šaukštelis), į vandenį pusvalandžiui galima įmesti susmulkintų ievos lapų.
Parengė L.Žukaitė
