Nacionaliniame visuomenės sveikatos tyrimų centre kasmet atliekama per 100 tūkst. tyrimų, padedančių nustatyti ir išgyti ligą
Laboratorijų užkulisiuose vyksta paslaptingi procesai. Baltais chalatais vilkintys alchemikai maišo miltelius ir skysčius, mėgintuvėliuose augina bakterijas, grybus. Čia nustatomi infekcinių ligų sukėlėjai, jų jautrumas vaistams, tiriami maisto produktai, kosmetika, vaistai, žaislai. Viename didžiausių laboratorijų centrų Lietuvoje – Nacionaliniame visuomenės sveikatos tyrimų centre per metus atliekama apie 100 tūkst. įvairiausių tyrimų.
Svarbi tyrimų dalis
Specifinis kvapas dar gatvėje išduoda, kad artėji prie laboratorijos. Jį skleidžia įvairios cheminės medžiagos ir mikrobiologinės terpės, be kurių neatliksi daugelio tyrimų. Centras vienintelis Lietuvoje turi licenciją terpėms gaminti. Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro Mikrobiologijos laboratorijos vedėja Kazimiera Rutienė tik nusijuokia, paklausta, kaip pakenčia tokį tvaiką.
“Beveik nejaučiu jo. Prieš keletą dešimtmečių tai tikras dvokas tvyrodavo. Dabar mes gauname jau išgrynintus baltymų miltelius, skirtus terpėms gaminti, o anksčiau pačios pirkdavome mėsą, smulkindavome, maišydavome su kiaulių kepenimis, kurių fermentai suskaido baltymus”, – net nusipurto prisiminusi K.Rutienė.
Šiuolaikinės kietosios baltyminės terpės panašios į spalvotus želė saldainius. Jų prikrautas pilnas šaldytuvas. Mikrobiologinių terpių skyriaus vedėjas Algirdas Šileikis sako, kad gaminama apie 150 jų rūšių.
Terpes agarklavai ir laminarai (tai ne kokių egzotiškų gyvūnų, o modernios įrangos pavadinimai) supilsto ne tik į mėgintuvėlius, flakonus, kuriuose laikomos skystos terpės, bet ir į lėkšteles bei indelius. Todėl jos išties primena valgomus dalykus. Viena rūšis netgi vadinama sultiniu.
Tada terpės keliauja į laboratorijas, kurių centre yra penkios: mikrobiologijos, parazitologijos, serologijos, chemijos ir fizikinių veiksnių tyrimo.
Laboratorijose tiriami iš kitų gydymo įstaigų gauti ar tiesiog čia atėjusių ligonių paimti kraujo, odos, gleivinės ar kiti mėginiai, gyventojų atnešti įvairūs maisto produktai, vanduo, dirvožemis, nuoplovos, oras, gamintojų ar prekybininkų pateikti vaistai, kosmetika, dezinfekcinės medžiagos, maisto papildai ir net vaistažolės.
Identifikuoja bakterijas ir virusus
Visi tyrimo objektai, pasak K.Rutienės, pasveriami, susmulkinami ir sudedami į termostatus, kuriuose palaikoma mikrobams augti tinkama temperatūra. Mikrobai išauga per 18-24 valandas.
Tuomet į darbą kimba mikrobiologai. Mikrobiologė Jordana Šaleikienė parodo lėkštelę su terpe, kurioje išaugo legionelės, sukeliančios pavojingą ligą legioneliozę – jos primena balkšvą pelėsį, o aplinkui koloniją matoma vaivorykštinė aureolė. Mėgintuvėlyje gelsvame skystyje plaukiojančios nuosėdos liudija, kad jame užaugo bifido bakterijos. Kitoje lėkštelėje išaugo enterokokas, tai reiškia, kad tirtas vanduo buvo užterštas fekalijomis.
“Čia užauginome salmoneles. Tyrėme upės vandenį, kurio mėginį mums atnešė žmonės, norėję įsitikinti, ar joje galima maudytis. Deja, to mes nepatariame daryti. Šios bakterijos kelia pavojų sveikatai – gali tapti sunkių viduriavimų priežastimi. Tyrimo rezultatai visiškai patikimi. Tuo įsitikinome atlikę net 10 kontrolinių testų”, – aiškina specialistė.
Ji įspėja per daug nesižavėti vandens filtrais. Netinkamai naudojami jie gali tapti tikra bakterijų perykla. Mikrobiologams tenka tikrinti juose laikomą vandenį ir dažnai randama knibždančių bakterijų: “Vanduo iš čiaupo Lietuvoje, ypač sostinėje, tikrai yra švarus. Filtre vandenyje esančios bakterijos ne tik nusėda, kaupiasi, bet ir sparčiai dauginasi. Susikaupus per dideliam kiekiui jos pasklinda į vandenį, o mes jį geriame, rizikuodami savo sveikata”.
Mikrobiologijos laboratorijoje taip pat tiriami vaistai, kraujas, maisto papildai, vaistažolės. Šie tyrimai atliekami pagal Europos farmakopėjos reikalavimus. Jei paaiškėja, kad gaminiai jų neatitinka, jie negali būti platinami, pardavinėjami, o turi būti sunaikinti.
Laboratorijos specialistai gali nustatyti, kodėl žmogų vargina odos, plaukų ar nagų ligos. Dažnai jas sukelia grybeliai. Odos mėginiai, plaukų ir nagų nuopjovos patalpinamos į terpes, kuriose užauga įvairūs grybeliai. Iš ausies nuograndų išaugintas grybelis primena pelėsius.
Taikomi įvairūs metodai
Parazitologijos laboratorijoje nustatomi parazitinių, bakterinių, virusinių ir erkių pernešamų ligų sukėlėjai, atliekami helmintologiniai, protozoologiniai, aplinkos parazitologiniai tyrimai, galima nustatyti parazitus, esančius kraujyje. Pernai čia ištirta 5,3 tūkst. asmenų.
Serologiniai tyrimai padeda atskleisti, ar žmogus neserga Laimo liga, erkiniu encefalitu, botulizmu, toksoplazmoze, trichinelioze, toksokoroze ir kitomis infekcinėmis ligomis. 2004 metais ištirti iš 6,7 tūkst. asmenų paimti mėginiai.
Chemijos laboratorijoje tiriami maisto produktai, vanduo, vaistai, kosmetika, higienos priemonės, žaislai, dirvožemis, detergentai, aplinkos oras ir net mikroklimatas. Laboratorijos vadybininkė Giedrė Jankovskienė pasakoja, kad naudojami įvairūs tyrimo metodai: dujų chromatografijos, atominės absorbcijos spektrometrijos, gravimetrijos ir kiti. “Čia atominės absorbcijos spektrometrijos būdu tiriame mineralinį vandenį, norėdami nustatyti, kokių metalų jame yra”, – komentavo tai, kas vyksta vienoje laboratorijos patalpų, kur iš prietaiso sklido geltonai mėlyna liepsna, specialistė.
Paklaidų beveik nepasitaiko
Ligoniams, kurie turi siuntimus tyrimams, priskiriamiems būtinosioms paslaugoms, iš gydymo įstaigų, mokėti už juos nereikia. Jei žmogus nori išsitirti savarankiškai ar pasidaryti tyrimą, kuris valstybės neapmokamas, teks susimokėti pačiam. Patys už aplinkos ar produktų tyrimus moka gamintojai, verslininkai, darbdaviai.
Mikrobiologijos laboratorijos vedėja K.Rutienė sako, kad gyventojams labai trūksta informacijos apie tyrimus, kuriuos jie galėtų pasidaryti, siekdami išsiaiškinti, kuo iš tiesų serga, kokios yra tikrosios jų negalavimų priežastys. Tokią informaciją jiems turėtų suteikti juos gydantys medikai. Tyrimų kaina priklauso nuo to, ar iš mėginio išauga koks nors mikrobas ar bakterija. Už neigiamą tyrimą reikės mokėti 17-18 litų, o jei paaiškės, kad jis teigiamas – teks primokėti už jo testavimą ir identifikavimą. Pavyzdžiui, už stafilokoko identifikavimą reikės pakloti dar 14 litų.
Pasak K.Rutienės, tyrimų kainą lemia reagentų įkainiai. Kai kurie jų, ypač naudojami mikrobiologiniams tyrimams, labai brangūs. Vienas serumo lašelis kainuoja 5 ar net 9 litus. Vienas bangiausių centre atliekamų tyrimų – legionelių, kainuojantis 82 litus. Už Helycobacter pylori tyrimą, kuris padeda nustatyti virškinimo ligas sukeliančią bakteriją, teks mokėti net 120 litų. Tačiau tiksli ligos diagnozė leis sutaupyti nemažai pinigų, išleidžiamų gydymui ne nuo tos ligos, taip pat padės greičiau pasveikti.
“Info.lt”
