Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė
Ramunė Visockytė ir visuomeninės organizacijos “Tėvai prieš narkotikus”
pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis tvirtina, jog narkomanams gydyti vartojamas metadonas yra ne vaistas, o kita priklausomybės forma.
“Šis gydymas orientuotas ne į abstinencijos siekimą, o į žmogaus palaikymą pastovioje narkotinėje būsenoje, t. y. jis 6-10 metų vartoja metadoną. Tai irgi priklausomybė, nesiekianti abstinencijos”, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Darbo partijos frakcijos narė R. Visockytė.
Jai pritarė konferencijoje dalyvavęs visuomeninės organizacijos “Tėvai prieš narkotikus” vadovas J. G. Jakubčionis. Jo teigimu, ši organizacija siekia, kad vaikai, pasijutę įtraukti į narkomaniją, gautų tikrą pagalbą, o ne “kitą narkotiką metadoną, kuris paverčia juos narkomanais”.
Parlamentarės manymu, Lietuvoje į narkomaniją žiūrima kaip į ligą, tačiau esą reikia kovoti ne tik su jos pasekmėmis, bet ir priežastimis.
“Iki šiol Lietuvoje į narkomaniją buvo žiūrima kaip į ligą. Siekiame pasakyti, kad yra ne tik medicininė problema, bet ir švietimo, socialinė, ekonominė bei teisinė problemos. Šioms sritims taip pat reikia skirti lėšų ir koordinuoti veiksmus, nekovoti tik su pasekmėmis”, – pažymėjo R. Visockytė.
Seimas bei Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Didžiosios Britanijos narkotikų prevencijos organizacijų atstovais savaitgalį organizuoja tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvaus specialistai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Švedijos, Rusijos ir Lietuvos.
Parlamentarės teigimu, ši konferencija rengiama siekiant į narkomanijos prevencijos problemas pažvelgti remiantis užsienio valstybių patirtimi. Be to, anot R. Visockytės, visi Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų planą 2005-2008 metams svarstę Seimo komitetai balsavo už pasiūlymą į dokumentą neįtraukti žalos mažinimo politikos. Todėl, pasak jos, norima išgirsti užsienio kolegų vertinimus dėl šių programų.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Alvydo Puodžiuko teigimu, šiuo metu narkomanijos plėtra nėra taip plintanti, tačiau problemos egzistuoja. Todėl ministerija ir mokyklos įgyvendina pirminę prevenciją, kuria ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams, taip pat siekiama ugdyti sąmoningą narkotinių medžiagų atsisakymą.
Be to, vykdomos mokinių užimtumo po pamokų, jų dalyvavimo įvairiuose renginiuose programos. Narkotikų prevencijos programa taip pat integruota ir į mokomųjų dalykų užsiėmimus.
Kryptingam mokinių užimtumui, pasak A. Puodžiuko, šiais metais skirta per 1 mln. litų, kurie paskirstyti 130 projektų, nors jų buvo parengta apie 600. Nusikaltimų prevencijos programai skirta daugiau kaip 1 mln. litų, o vaikų vasaros programai – 3 mln. litų. Šios lėšos, anot jo, skirstomos per savivaldybes, nes “jos geriausiai gali žinoti apie situaciją”.
J. G. Jakubčionio tvirtinimu, jo vadovaujamos organizacijos tikslas – “gelbėti žmones, kurie jau įklimpo, ir stengtis apsaugoti tuos, kurie dar nėra įklimpę”. Todėl esą bendradarbiaujama su policija ir švietimo sistemos institucijomis.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas prieš kelias savaites pasiūlė nutraukti metadono programą Lietuvoje, nes esą ji vykdoma nesivadovaujant jokiomis metodikomis ir yra blogai koordinuojama. Šiuo metu metadono programos vykdomos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Druskininkuose, joje dalyvauja maždaug 400 žmonių.
Iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje buvo oficialiai užregistruota per 5 tūkst. asmenų, vartojančių injekcinius narkotikus. Spėjama, kad realus jų skaičius siekia 7-11 tūkstančių.
ELTA
