Jaunimo reikalų specialistė įsitikinusi: gyvenimas daug ką pakoreguoja

Buvusi miesto Savivaldybės administracijos
nevyriausybinių organizacijų koordinatorė, o dabar Savivaldybės vyriausioji
jaunimo reikalų specialistė Kristina Vareikienė tiki, kad ilgus metus dirbti tą
patį darbą yra blogai – gali atsirasti pavojus per daug pasitikėti savimi.
Galbūt todėl ji pati per kelerius metus, kai baigė mokslus, jau išbandė keletą
darbų, nors beveik visi jie yra susiję su miesto Savivaldybe. “Visi mes einame
ten, kur tikimės didesnių perspektyvų ir galimybių”, – pareigų keitimo
priežastis paaiškina K.Vareikienė.

Dirba su idėjiniais žmonėmis

Su tiksliaisiais mokslais niekada problemų neturėjusi moteris, baigusi Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto ekonomikos ir valdymo inžinerijos mokslus, pirmiausia atėjo dirbti į vieną iš miesto Savivaldybės skyrių. Paskui aplinkybės susiklostė taip, kad šiek tiek teko dirbti mero sekretore, vėliau – pereiti į Lietuvos taupomąjį banką.

Bankas, kaip teigė K.Vareikienė, iki šiol buvo jos vienintelė darbo vieta ne Savivaldybėje, bet ten neteko ilgai užsibūti. “Po jo restruktūrizacijos vėl grįžau į Savivaldybę, Turto valdymo skyrių. Sujungus jį su Ekonomikos skyriumi, kuravau smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondą. Pastaruoju metu dirbau nevyriausybinių organizacijų koordinatore”, – pasakoja visai neseniai vyriausiojo jaunimo reikalų specialisto pareigas einanti pašnekovė. Jos tvirtinimu, beveik visą laiką dirbti po vienu stogu su miesto valdžia tapo lyg ir įprasta, o dirbti su jaunimu, administruoti jo organizacijų veiklą, prižiūrėti, kad už valdžios skirtus pinigus būtų atlikti tikrai geri darbai, pakankamai įdomu: nevyriausybinėse organizacijose dirba idėjiniai žmonės, turintys daug entuziazmo ir labai šaunūs. Dažniausiai juos tik reikia globoti, remti ir priminti, kad nepamirštų atsakomybės.

Grūdino nuo mažens

K.Vareikienė tvirtina nepriklausanti Jaunimo reikalų tarybai, tačiau savo veiklos gairėse yra numačiusi orientavimąsi į jaunimo tarptautinį bendradarbiavimą, lyderių ugdymą ir pan. Savivaldybės administracijos darbuotoja džiaugiasi, kad ir jaunimas ją priima kaip savą.

Pašnekovė apgailestauja, kad tuomet, kai pati buvo studentė, neturėjo laiko visuomeninei veiklai. “Ir apskritai mane gyvenimas grūdino nuo mažens. Kai buvau dvylikos metų, per eismo įvykį susižalojo tėtis. Jis iki šiol yra invalidas ir man, kaip vyresniam vaikui, namuose tekdavo atlikti sunkesnius darbus. Mokiausi suteikti pagalbą kitam, o su metais įgyju dar daugiau tokios patirties. Jaučiu didžiulę pagarbą ir mamai, ir tėčiui, džiaugiuosi, kad mūsų šeima sugebėjo susitelkti ištikus bėdai”, – pasakoja ponia Kristina.

Vairuoti išmokė tėtis

Panevėžietė prisimena, kad tėtis, iki nelaimės dirbęs veterinarijos gydytoju, jai visada buvo didžiulis autoritetas. Anot pašnekovės, jis buvo specialistas iš prigimties ir visa širdimi. Dukra mena, kaip tėtis anksti ją išmokė vairuoti automobilį, kaip ji nuolat sekiodavusi jam iš paskos. “Galiu pasakyti, kad turiu nuostabius tėvus. Ir uošviai labai geri”, – negaili pagyrimų savo bei vyro gimdytojams K.Vareikienė.

Pašnekovė sako, kad jos sūnui – antrokui Povilui – jo tėtis irgi yra autoritetas. Jaunimo reikalų specialistė įsitikinusi, kad Povilas yra gana savarankiškas vaikas, o kartu ir jos palydovas daugelyje savaitgalinių renginių. Kadangi dėl darbo neretai tenka šiek tiek vogti laiką iš šeimos, be to, ponia Kristina pripažįsta ir laisvalaikio trūkumą, su sūnumi ji stengiasi pabūti kuo dažniau.

Vieši Briuselyje

K.Vareikienė įsitikinusi, kad gyvenimas koreguoja daug ką. Tai panevėžietė sako pastebėjusi, kai dėl užimtumo darbe turėjo atsisakyti pamėgto knygų skaitymo, nebeliko laiko nėrimui. Savo atostogas moteris planuoja pagal sūnaus atostogas. Tuo laikotarpiu stengiasi su juo nuvykti prie jūros, kur nors išvažiuoti dviračiais. Žinoma, nepamiršti būna ir tėvai. Beje, šių metų atostogas ji sako turėsianti paaukoti naujoms pareigoms.

Šią savaitę vyriausioji jaunimo reikalų specialistė vieši Briuselyje. Į dalykinę kelionę kartu su studentais ji išvyko Europos parlamentarės L.Andrikienės pakviesta. K.Vareikienė turėtų susipažinti su Europos Parlamento darbu, Europos liaudies partijos politinės grupės veikla, Lietuvos atstovų šioje frakcijoje darbais ir sumanymais. Šiaip daug keliauti, kaip tvirtina su jaunimu dirbanti specialistė, jai neteko, nes tai daryti vis trukdydavo aplinkybės.

Pirmiausia pastebi savo klaidas

Ponia Kristina teigia turinti svajonę, siekį, kurio trokšta, tačiau atskleisti jo visiems neketina – bijo, kad gali neišsipildyti. O tai, kad mėgsta skaniai gaminti, kai kiti to laukia ir tikisi, anot jos, jokia ne paslaptis. Taigi šeimos šventes namuose jai dažnai tenka pačiai ruošti.

Savo charakterį K.Vareikienei apibūdinti nelengva. “Pirmiausia dažniausiai pastebiu savo klaidas, jas bandau analizuoti, ilgai tyliu, o paskui ramiai išsakau, ką manau. Galbūt kartais tai ir yra mano klaida, kad labiausiai matau save”, – svarsto pašnekovė.

Visada dailiai atrodanti Savivaldybės administracijos darbuotoja tik nusišypso, išgirdusi klausimą, kokia yra grožio paslaptis. Moters teigimu, dailiai atrodyti labiausiai padeda aplinkos apie nuosavą namą tvarkymas. Aprangai panevėžietė tvirtina ypatingo dėmesio neskirianti. Jos manymu, svarbiausia ne būti išsipuošusiai, o visada atrodyti tvarkingai. Darbe moteris mėgsta dėvėti klasikinio stiliaus drabužius, pirmenybę teikia mėlynai, žaliai, pilkai spalvai. Laisvalaikiu pasipuošia ir raudonos spalvos drabužiais.

Laiminga, kai veža vyras

Visai neseniai ponia Kristina dovanų gavo automobilį – jį nupirko vyras. Tokią brangią dovaną pašnekovė vertina kaip sutuoktinio meilės įrodymą, tačiau prisipažįsta, kad vairuoti nėra jos labiausiai mėgstamas užsiėmimas. “Būnu labai laiminga, kai mane veža vyras. Jis turi savo verslą, bet atranda laiko rūpintis ir namais – džiaugiuosi tuo”, – negaili gero žodžio savo išrinktajam pašnekovė.

Užsiminusi apie namus, K.Vareikienė pasakoja juose turinti tarsi mini zoologijos sodą: akvariume augina žuvytes, laiko katę ir du šunis. Žuvytės, kaip teigia jaunimo reikalų specialistė, buvo jos pačios užgaida, persų egzotė katė Princė – Povilo numylėtinė, o šunis dažniausiai tenka prižiūrėti vyrui. Pašnekovės tvirtinimu, jos rūpestis yra prižiūrėti akvariumą, tai nereikalauja per daug didelio prisirišimo prie augintinių, todėl ir atsisakyti žuvyčių dėl užimtumo darbe nereikėjo. Mielų savo augintinių šeimininkė sako negalinti nemylėti: malonu, kai tave kas nors išlydi ir pasitinka.

Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com

A.Repšio nuotr. Vyriausioji jaunimo reikalų specialistė tvirtina, kad jaunimui entuziazmo netrūksta, bet kartais reikia priminti apie atsakomybę.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto