Tai, kad ant šįmet šimtmetį švęsiančios V.Žemkalnio gimnazijos stogų žaliuoja medžiai, paskambinę į “Sekundę” pranešė sunerimę panevėžiečiai. Pasak jų, taip ir iki nelaimės netoli – medžių šaknys ardo statybines konstrukcijas. Gimnazijos direktorius Artūras Totilas teigė, kad tai – toli gražu ne pati baisiausia mokymo įstaigos pečius slegianti bėda. “Žiemą pastatus naikino tirpstantis sniegas, dabar kabinetų sienomis žliaugia lietus”,- sakė gimnazijos vadovas. Visa tai puikiai žino įstaigos steigėjas – miesto Savivaldybė, tačiau, pasak A.Totilo, prioritetinė švietimo įstaiga vis maitinama pažadais, kuriais kiaurų stogų nesuremontuosi.
Medžius nukeltų aukštuminiai kranai
“Tikriausiai gimnazistų tėvai skambino dėl ant stogų žaliuojančių medžių”,- mano A.Totilas. Direktorius tvirtino, kad savo jėgomis žaliuojančių “japoniškų sodų” išnaikinti gimnazija neturi galimybės. “Medeliai auga prie lietaus sistemų, paprastomis kopėčiomis neužlipsi. Reikėtų aukštuminių kranų pagalbos”,- įsitikinęs gimnazijos direktorius.
Mokymo įstaigos vadovas teigia: kad ir kaip norėtų, gimnazija nepajėgi savo lėšomis ir savo jėgomis išspręsti jau ne vienerius metus kamuojančių problemų. “Ankstyvą pavasarį patalpas užtvindė tirpstantis sniegas. Dabar vadinamajame naujajame korpuse pro kiaurą stogą į klases žliaugia vanduo”,- sakė A.Totilas.
Patalpos primena landynę
“Sekundės” korespondentai, vakar apsilankę V.Žemkalnio gimnazijoje, nepamatė nieko, kas galėtų priminti prestižinės mokymo įstaigos patalpas – pavasarinio polaidžio vandens nuniokoti kabinetai stovi nebenaudojami. Juose vesti pamokas neįmanoma, nes tai grėstų gimnazistų ir mokytojų saugumui. Koridoriuose – apipelijusios, vandens apgadintos sienos, nutrupėjęs tinkas, išsiklaipę langai. Tas vaizdas leido abejoti visuotinai deklaruojamo rūpesčio šalies ateitimi – vaikais tikrumu. Naujesniame korpuse esančiuose kabinetuose telkšojo balos – ant grindų patiesti šlapi skudurai. “Gerai, kad šiandien stipriai nelyja”,- guodėsi pelėsiais dvokiančiame kabinete pamoką vedanti pedagogė. Gimnazistams jokia naujiena prie lentos bristi per balas. “Mūsų vaikai gabūs, talentingi, bet tokia aplinka užmuša jų entuziazmą ir norą tobulėti. Pavadinti gimnaziją antraisiais jų namais būtų tikra šventvagystė”,- tvirtino A.Totilas.
Kol kas – raštai ir neišpildyti pažadai
Apie tai, kad V.Žemkalnio gimnazija tiesiog nyksta akyse nesulaukdama miesto valdžios dėmesio, “Sekundė” jau rašė, kai kovą jos patalpas užliejo tirpstančio sniego vanduo. Tuomet gimnazistai ir mokytojai pamokose sėdėjo su skėčiais, o gimnazijoje apsilankę Savivaldybės atstovai tik gūžčiojo pečiais, pamatę katastrofišką į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktos mokymo įstaigos būklę. Vasario 23-iąją V.Žemkalnio gimnazijoje buvo atlikta higieninė ekspertizė. Ją atlikusių Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistų išvados reikalauja imtis kuo skubesnių veiksmų. Higienos ekspertai pabrėžė, kad daugelį metų neremontuotoje švietimo įstaigoje dėl visiškai kiauro stogo sudrėkusios ir apipelijusios sienos, daugelyje klasių susidėvėjusi grindų danga, nebenaudotini gimnazistams nepritaikyti baldai, dėl drėgmės nuo sienų krinta tinkas, tad pamokos gali vykti tik laikantis saugos reikalavimų. “Niekas nepasikeitė. Pakalbėjo ir padėjo”,- taip apie steigėjo reakciją į avariniame pastate dirbančios švietimo įstaigos problemas vakar sakė A.Totilas. Beje, vakar gimnazistai mokėsi ne tik drėgnose, bet ir itin šaltose patalpose. “Mes jau įpratę, kad pro langus švilpia vėjas”,- teigė storais nertiniais apsirengusios gimnazistės.
Informavo 2001-aisiais
Gimnazijos direktorius tvirtina, kad apie mokymo įstaigos bėdas miesto valdžią informavęs 2001-aisiais. Kiekvienais metais mokykla apie save primena pateikdama projektus, tačiau iki šiol jokių konkrečių žingsnių, kad pagerintų čia besimokančiųjų ir mokytojų padėtį, steigėjas nesiėmė. “Jau tapo prasta: tirpsta sniegas – skęsta senasis korpusas, lyja lietus – balos telkšo naujajame”,- teigė A.Totilas.
Visai neseniai direktorius raštu kreipėsi į Savivaldybę, siūlydamas dar vieną gimnazijos gelbėjimo plano variantą. “Kadangi pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, yra galimybė, jog jo renovaciją gali finansuoti Kultūros paveldo departamentas, jei į jį su prašymu kreipsis gimnazijos steigėjas – Savivaldybė”,- tvirtino A.Totilas. Kol kas atsakymo į savo iniciatyvą iš miesto valdžios jis dar nesulaukė. Tiesa, vieną atsakymą jau gavo – pranešimą apie tai, kad gimnazijos renovacijos projektą žada remti Europos struktūriniai fondai. Tereikia sulaukti, ar pateiktas projektas jiems pasirodys priimtinas. “Manau, kad, kaip gimnazijos vadovas, darau viską, kad tik pakeisčiau susidariusią padėtį, bet šiuo atveju vien geros valios neužtenka”,- įsitikinęs A.Totilas. Laukimas ir kasdien į klases žliaugiantis lietus “augina” renovacijai reikalingas išlaidas. Gali būti ir taip, kad iš ES gautų pinigų avarinės būklės gimnazijai jau gali ir nebepakakti.
Gyvena viltimis
Miesto Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė patvirtino, kad paraišką dėl V.Žemkalnio gimnazijos renovacijos finansavimo Savivaldybė pateikė šių metų vasario 17 d. “Atsakymą iš verslo paramos agentūros turime gauti per du mėnesius”,- sakė Investicijų skyriaus vedėja.
“Viliuosi, kad paramą gausime”,- mano mero pavaduotojas Petras Luomanas. Apie ant avarinio gimnazijos pastato stogų žaliuojančius medžius, pasak mero pavaduotojo, direktorius turėtų informuoti už tai atsakingus specialistus, jei augalų negali pašalinti savo jėgomis. Jis pripažino, kad gimnazijos būklė – apverktina. “Jeigu tai priklausytų tik nuo manęs… Manau, kad požiūris į švietimo įstaigas – valstybinės politikos dalis. O koks tas požiūris, jei per 15 nepriklausomybės metų į Vakarus žiūrime pro sovietinius langus? Man, kaip piliečiui ir panevėžiečiui, skaudu, kad taip yra. Valstybė turėtų atsigręžti į vaikus”,- teigė P.Luomanas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Dar metai kiti ir prestižinė gimnazija garsės ant stogo žaliuojančiais “japoniškais sodais”.
