Tarpukario Lietuvoje tarp Kauno ponių buvo paplitusios
vadinamosios “muselės” – dirbtiniai apgamai. Kad apgamas gali puošti, abejonių
nekyla. Kaip ir nekyla abejonių, kad esantis (ar atsiradęs) ant veido ar kitoje
kūno dalyje apgamas gali būti pavojingas sveikatai. Ypač jei kinta jo dydis,
spalva. Be to, jei jūsų artimieji turėjo piktybinių odos ar poodžio navikų, rekomenduojame rimtai susirūpinti.
Kokie apgamai nepavojingi?
Maži, iki 3 mm skersmens, apgamėliai nepavojingi. Jei jų yra daug, patariama mažiau mėgautis saule ir naudoti apsauginius kremus. Bet jei yra vienas ar keletas didesnių (4-6 mm), jei apgamai keičia spalvą ar formą, tuomet reikia susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.
Ar tiesa, kad šviesaus gymio žmonės labiau rizikuoja susirgti melanoma?
Baltaodžiai, ypač sunkiai įdegantys ir greit nudegantys saulėje, turintieji strazdanų, šviesiaplaukiai arba raudonplaukiai, mėlynakiai arba žaliaakiai trigubai dažniau rizikuoja susirgti melanoma ir odos vėžiu nei tamsesnio gymio žmonės. Taip pat didesnis pavojus kyla ir turintiesiems ypač daug apgamų (daugiau nei 20) arba žmonėms, kurie turi keletą apgamų, didesnių nei 6 mm.
Kokie apgamai pavojingesni – plokšti ar šiek tiek iškilę?
Pavojingi gali būti ir plokšti, ir iškilūs apgamai. Vis dėlto labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokios jie spalvos ir skersmens. Jei apgamas kliūna už apykaklės, patartina jį pašalinti, nors tyrimais nėra patvirtinta, kad mechaniniai dirgikliai turi įtakos apgamui piktybėti. Kur kas pavojingesni ultravioletiniai spinduliai.
Kaip tiriami apgamai?
Apgamai tiriami dermatoskopu, kuris padeda įvertinti jų būklę. Dermatoskopas – tai optinis prietaisas, padedantis gydytojui apžiūrėti ne tik odos paviršių, bet ir gilesnes odos struktūras. Dermatoskopas gali būti tvirtinamas prie fotoaparato ar vaizdo kameros – užfiksuotą vaizdą galima išsaugoti kompiuteryje ir lyginti su ateityje atliekamų tyrimų rezultatais. Turint tokį “apgamų žemėlapį” lengva stebėti apgamų pakitimus ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.
Apgamai šalinami chirurginiu būdu (jei būtina, apgamas siunčiamas histologiniam tyrimui) arba lazeriu. Grožio terapijos ir chirurgijos klinika įsigijo naują modernų lazerį “Quadro Star”. Juo galima šalinti įgimtus ir įgytus odos apgamus, paviršinius gerybinius odos navikus, ksantelazmas (riebalų sankaupas, esančias vokų srityje), keratomas, papilomas.
Ko pacientas gali tikėtis gydymo metu ir po gydymo?
Gydymo metu reikės užsidėti apsauginius akinius, kad apsaugotumėte akis nuo intensyvios lazerio šviesos. Procedūra yra neskausminga arba mažai skausminga, todėl skausmo pašalinimas dažniausiai nereikalingas. Prireikus gydoma vieta anestezuojama. Po gydymo lieka negili žaizda, o aplink esanti oda šiek tiek patinsta. Patinimas išnyksta po 1-2 dienų, o žaizda paprastai užgyja per 1-2 savaites. Slauga po procedūros minimali. Jums reikės gydytą vietą 1-2 savaites tepti antibakteriniu tepalu ir kurį laiką vengti saulės spindulių. Žaizdai sugijus, kelis mėnesius gali likti neryškus paraudimas.
Kaip žinoti, ar šis gydymo būdas man tinka?
Paklauskite mūsų gydytojo. Skambinkite į Grožio terapijos ir chirurgijos kliniką telefonais (8-5) 2705710, (8-5) 2705777, susitarkite dėl privačios konsultacijos. Po trumpos apžiūros gydytojas nuspręs, ar šis gydymo būdas jums tinka.
Svarbu
Lazeriu galima šalinti tik nepiktybinius odos navikus ir apgamus, todėl prieš procedūrą būtina pasikonsultuoti su gydytoju onkologu. Gydytojas ištirs odos defektą dermatoskopu ir pasakys, ar galima jį šalinti lazeriu. Jei gydyti lazeriu negalima, gydytojas rekomenduos kitą gydymo būdą.
Faktai apie apgamus
Apgamai – natūrali odos dalis, kuri nekelia pavojaus žmogaus sveikatai. Jie dažniausiai atsiranda per pirmuosius 20 gyvenimo metų, o įgimtus apgamus turi tik apie l proc. naujagimių. Tačiau kartais dėl įvairių veiksnių apgamai gali pakisti, atsiradę atipijos požymiai progresuoja ir išsivysto melanoma.
Melanoma – vienas iš agresyviausių piktybinių navikų, išsivystantis iš melaniną sintetinančių ląstelių. Melanoma sudaro apie 3 proc. visų pasaulyje registruojamų piktybinių navikų. Pastaruosius dešimtmečius melanomos daugėjo kur kas sparčiau nei kitų piktybinių navikų.
A.Pikelis, chirurgas onkologas
