ENERGETIKA
Apie tūkstantis nuolat prie Klaipėdos, Dituvoje gyvenančių žmonių vakar jau antrą parą gyveno be elektros energijos. Atnaujinti jos tiekimą energetikai žada tik tada, kai sodų bendrija padengs visas skolas. Dėl tokios situacijos Dituva vakar priminė karo pabėgėlių stovyklą. Neapsikentę gyvenimo sąlygomis ir bijodami vagysčių nemaža dalis dituviškių į automobilius krovėsi vertingus daiktus ir traukė Klaipėdon. Dalis jų vakar buvo susirinkę ir į spontaniškai surengtą mitingą. Žmonės piktinosi, jog elektra atjungta ir tiems, kurie tvarkingai už ją mokėjo. Bendrovė VST Dituvos sodams elektros energijos tiekimą nutraukė antradienį ryte. Pasak VST Debitorinio skyriaus viršininko Domo Sabaičio, elektra Dituvą pasieksianti tik tada, kai bus visiškai padengtas įsiskolinimas, kuris vakar siekė 10 tūkst. litų. VE
FINANSAI
Stringančią mokesčių reformą gali išjudinti politikų sprendimas atsisakyti įsipareigojimų ES ženkliai mažinti fiskalinį biudžeto deficitą. Analitikų vertinimu, toks žingsnis būtų mažesnė blogybė nei prieštaringai vertinamas verslo mokestis. Pretendentas į finansų ministrus Zigmantas Balčytis mano, kad Lietuva kitąmet turėtų fiskalinį biudžeto deficitą sumažinti gerokai mažiau nei yra įsipareigojusi Vyriausybės ir Europos Komisijos (EK) patvirtintoje Konvergencijos programoje. Jo nuomone, pakaktų, jei deficitas sumažėtų nuo šiemet numatytų 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2,4 proc. kitais metais. Tuo tarpu Konvergencijos programoje, kurioje numatytos pagrindinės priemonės po pusantrų metų Lietuvai įsivesti eurą, užfiksuotas įsipareigojimas kitais metais pasiekti 1,8 proc. nuo BVP deficitą, o dar po metų jis turėtų sumažėti iki 1,5 proc. LŽ
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio teigimu, “valdžiai teks pasirinkti mažesnę iš problemų – ar šiek tiek padidinti deficitą ir išvengti verslo mokesčio, kuris laviruoja ties įstatymų riba, ar įvesti šį mokestį ir pasiekti deficitą, kurį yra įsipareigojusi”. LŽ
Vakar Lietuvos bankas į apyvartą išleido 50 litų proginę monetą, skirtą Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-osioms metinėms. Naujoji moneta visuomenei buvo pristatyta Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Moneta, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-osioms metinėms, kurią sukūrė dailininkas Antanas Žukauskas, nukaldinta iš 925 prabos sidabro, jos kaina reprezentacinėje dėžutėje – 90 litų, be tokios dėžutės – 75 litai. LA
Kainas smukdanti agresyvi draudikų konkurencija gali grėsti ir jų bankrotais. Didžiausia Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė “Lietuvos draudimas” žada šią savaitę kreiptis į Draudimo priežiūros komisiją ir pasiūlyti sugriežtinti šalies draudimo bendrovių veiklos kontrolę – įpareigoti jas kas ketvirtį skelbti veiklos rezultatus. Pasak draudikų, kreiptis į rinką prižiūrinčią instituciją skatina ir pastarosiomis dienomis paskelbti praėjusių metų veiklos rezultatai, rodantys, jog daugiau nei pusė šalies draudimo bendrovių 2004 metais dirbo nuostolingai. Draudikai pripažįsta, jog tai daugiausia lėmė agresyvi konkurencija rinkoje. Pasak “Lietuvos draudimo” Verslo ir rizikų departamento direktoriaus Šarūno Nedzinsko, “tokių gerų vairuotojų civilinės atsakomybės kainų, kokios yra šiuo metu rinkoje, daugiau niekada nebus”. LŽ
Draudimo priežiūros komisija paskelbė apie draudimo UAB “Ingo Baltic” dalies turto areštą. Bendrovė teigia, kad jos nuostolius lėmė spartus augimas. Draudimo priežiūros komisija areštavo Rusijos kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovės “Ingo Baltic” (IB) turtą, dengiantį draudimo techninius atidėjinius. Komisijos teigimu, tokių priemonių imtasi, nes įmonė nevykdo mokumo atsargos reikalavimų. Tai nustatyta gavus IB metinę finansinę atskaitomybę už 2004 m. bei audito išvadas. IB praėjusiais metais patyrė 4,68 mln. litų nuostolio, nors 2003 m. bendrovė uždirbo 0,214 mln. litų pelno. Saulius Jokubaitis, ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos narys, atsakingas už Lietuvą, atsižvelgdamas į Draudimo priežiūros komisijos sprendimą areštuoti dalį IB turto, ragina šalies draudimo bendroves atsakingiau žiūrėti į rizikos prisiėmimo politiką. VŽ
ĮMONĖS
Vakar pasklidusi informacija apie ūkio ministro Viktoro Uspaskicho siūlymus naujai įkurtai bendro kapitalo bendrovei atiduoti ir Lietuvos didmeninės prekybos bazę bei logistikos centro statybą Maskvoje, taip pat jai perregistruoti šiai bazei bei logistikos centrui statyti numatytą žemės sklypą Maskvoje, šokiravo Raimundą Karpavičių, UAB “Eksimeta” valdybos pirmininką. Jo teigimu, “tokie ministro planai yra tapatūs mūsų rengiamam projektui Maskvoje. O svarbiausia, kad minimas 2,19 ha sklypas šių metų pradžioje yra išskirtas “Lietuvos prekybos namams”, už jo užsakymą jau sumokėjome 3.000 JAV dolerių”. VŽ
“Eksimeta” prieš pusantrų metų už 52.000 litų aukcione įsigijo “Lietuvos prekybos namus”, o tiksliau – pavadinimą, nes bendrovė neveikė. Pasak R. Karpavičiaus, nuo tada jie įdarbino 33 darbuotojus, turi transportą, sutartis su kai kuriais mažmeninės prekybos tinklais, nuomoja sandėlius. “Visi parengiamieji darbai mums kainavo apie 3 mln. JAV dolerių”, – teigia verslininkas. Jis šiandien šią padėtį žada aiškintis su Vilniaus miesto savivaldybe, nes “Lietuvos prekybos namai” veikia ir pagal Maskvos vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo programą. VŽ
Kol bendros su Rusija įmonės kūrimas pasiūlymo forma dar sklando po Maskvos vyriausybės koridorius, Rusijoje įkurta bendrovė “Istok”, kurios vienas iš tikslų – plėsti prekybą su Lietuva, jau planuojamas UAB “Agrovet” ir “Krekenavos agrofirmos” produkcijos vežimas į Rusiją. Pasak Rolando Laurinaičio, vieno iš “Istok” akcininkų, gaminiais bus prekiaujama prekybos tinkle “Perekriostok”. Kelių į Maskvą jau kuris laikas ieško ir UAB “Biovela” bei jai priklausanti UAB “Utenos mėsa”. VŽ
Utenos UAB “Giedrija” – alaus darykla, įsikūrusi “Utenos alaus” pašonėje, per dvejus metus įsitvirtino Vilniuje ir parduoda čia penktadalį viso savo gaminamo alaus. Pasak Kęstučio Jackevičiaus, “Giedrijos” direktoriaus, darykla per metus išverda apie 500 t alaus. Iš viso “Giedrijos” alus pilstomas apie 50 barų, parduodamas per 100 parduotuvių. VŽ
Buitinius ir pramoninius šviestuvus gaminanti Šiaulių UAB “Artilux Baltija” ieško metalo apdirbėjų, iš kurių ketina pirkti detales pramoniniams elektros šildytuvams. Įmonė iki šiol Lietuvoje nerado plastmasinių detalių gamintojų, todėl nusprendė pati imtis plastmasės apdirbimo. “Artilux Baltija” į plastmasinių ir metalinių detalių gamybą šiemet planuoja investuoti iki 3 mln. litų. Taip pat įmonėje šiemet planuojama pradėti gaminti pramoninius elektros šildytuvus, todėl dabar ieškoma įvairių metalinių detalių tiekėjų. Įmonė šildytuvus gamins vienos švedų įmonės užsakymu. Šiemet planuojama surinkti apie 2.000 vnt. šildytuvų. VŽ
RŪPYBA
Europos Sąjungos (ES) darbdaviai ir Europos Komisija kol kas pralaimi kovą dėl lankstesnio darbo laiko reguliavimo – Europos Parlamentas vakar balsavo už tai, kad būtų panaikinta išimtis, leidžianti darbdaviui susitarti su darbuotoju dėl ilgesnės nei 48 val. darbo savaitės. Valdas Rupšys, Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos sekretorius, paaiškino, jog “Lietuvai Europos Parlamento pasiūlyti pakeitimai neaktualūs, nes mes ir taip esame griežtai suvaržę darbo laiką iki 48 val. per savaitę tik išskirtiniais atvejais”. Normali darbo savaitė mūsų šalyje dabar yra 40 val. per savaitę. VŽ
STATYBA
Kaip ir buvo prognozuota, Vyriausybės palaimintam Šventosios jūrų uosto atstatymui ėmė kliudyti privatūs interesai. Jau užstrigo valstybinio Šventosios jūrų uosto sklypo ribų registracija – ją stabdo poilsio bazės “Energetikas” valdybos sprendimas žemės įregistravimo procesą apskųsti teismui. Mat į numatomą uosto teritoriją patenka keletas “Energetiko” kilnojamų namelių. Dabartinių šios poilsio bazės savininkų – įmonės “Akordas” – netenkina sklypo ribos ir jie neketina iš uostui priskirtos teritorijos perkelti namelių į kitą vietą, kaip numatyta detaliajame teritorijos plane. Vakar Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje dar kartą bandyta derėtis su “Energetiko” savininkais, tačiau kompromiso rasti nepavyko. VE, K
Pajūrio regioniniame parke, Karklėje, pastačiusi daug didesnius namus, negu leistina, uostamiesčio bendrovė “Klairesta” nubausta minimalia 1 tūkst. litų bausme. Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus teigimu, pagal patvirtintą detalųjį planą ir statybų techninį projektą šiame sklype buvo leista statyti 858 kvadratinių metrų poilsiui skirtus namus, tačiau paaiškėjo, kad iškilę pastatai užima net po 1300 kvadratinių metrų. Anot specialistų, vienintelė išeitis – nugriauti ne pagal projektus pastatytus statinius arba koreguoti detalųjį planą bei techninį projektą. Tai ne pirmas atvejis pajūryje, kai statoma “be taisyklių”. Kaip jau pranešta, balandžio mėnesį skandalas įsiplieskė dėl Kuršių nerijos nacionaliniame parke iškilusių naujų gyvenamųjų pastatų Juodkrantėje, kuriuos stato bendrovė “Sabonio klubas ir partneriai”. LR, LŽ, R
ŽEMĖ
Vilniaus žaliųjų plotų sergėtojai kuria planus, kaip atgaivinti didžiausią mieste Vingio parką, senuosius šaltinius ir prisodinti naujų medžių ir gėlynų. Visi šie sumanymai įtraukti į programą “Žaliasis Vilnius”. Šią programą sostinės aplinkosaugininkai pristatė per vakar Belmonte 8 valandą ryto surengtus tradicinius mero Artūro Zuoko pusryčius. Jų metu Vilniaus vadovas pristatė vyriausiuoju sostinės sodininku paskirtą Algimantą Bacevičių, iki šiol dirbusį savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu. LR
Vakar nuo pat ryto Klaipėdoje gauti pranešimai apie po miestą besiblaškantį briedį. Gyvūną pagauti bandė gyvūnų prieglaudos “Nuaras”, Priešgaisrinės tarnybos bei policijos darbuotojai. Baltijos prospekte briedis buvo įspraustas į kampą, supančiotas ir išvežtas į netoli Dovilų esantį miškelį – maždaug už 10-15 kilometrų nuo Klaipėdos. Čia gyvūnas nugaišo – iškeltas iš mašinos briedis nugriuvo ir atsikelti nebesugebėjo. Per gaudynes Baltijos prospekte pasimetęs briedis sužalojo moterį, jos patirtas sužalojimas rimtas. Kadangi žvėris turėjo kontaktų su žmonėmis, tikrinama, ar jis nesirgo pasiutlige. Tačiau aplinkosaugininkai mano, kad Klaipėdoje blaškėsi motinos atstumtas briedžiukas. Mat kaip tik šiuo metu briedžių patelės laukiasi palikuonių ir kratosi jau paūgėjusių ankstesnės vados jauniklių. VE, K, LŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
