Vakar surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje buvo aptartos Kontrolieriaus tarnybos atliktų ir praėjusį penktadienį Kontrolės komitete svarstytų patikrinimų išvados, daugiausia dėmesio skirta viešosios įstaigos (VšĮ) Muzikinio teatro veiklai bei praėjusiais metais miesto Savivaldybės vykdyto viešųjų pirkimų organizavimo ir jų vykdymo teisėtumui. Prabilta apie tai, kad reikia stiprinti Viešųjų pirkimų komisiją bei keisti VšĮ Muzikinio teatro statusą.
Patarė stiprinti komisiją
Šį kartą spaudos konferencijoje, be Savivaldybės kontrolierės Marijos Danutės Kažukauskienės bei Kontrolės komiteto pirmininko Vidmanto Baltramiejūno, dalyvavo ir Savivaldybės Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjas Mindaugas Čipinys.
V.Baltramiejūnas akcentavo, kad nebeužtenka taisyti Viešųjų pirkimų komisijos ataskaitą: ją reikia perrašyti iš naujo ir keisti požiūrį į viešuosius pirkimus bei sustiprinti pačią komisiją, nes jos nariai turi ir tiesioginį darbą. Kontrolės komiteto pirmininko nuomone, komisijoje derėtų įdarbinti vieną ar du etatinius darbuotojus. V.Baltramiejūnui nepatiko, kad komisija tik organizuodavo pirkimus, pasirašydavo sutartis, bet nebekontroliuodavo, kaip tas sutartis rangovai įvykdydavo.
Sunku įstatymuose susigaudyti
M.D.Kažukauskienės teigimu, administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Viešųjų pirkimų komisija, vadovaujama Miesto ūkio skyriaus Kapitalinės statybos poskyrio vyriausiojo specialisto Valentino Kulbio, dirba pagal patvirtintas taisykles, tačiau ne visada tinkamai organizuoja savo darbą. Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad viešuosius pirkimus reglamentuoja nemažai įstatymų ir poįstatyminių aktų, todėl juose susigaudyti nėra taip paprasta. M.D.Kažukauskienės teigimu, trūko ir komisijos vidaus kontrolės, nes pirmininkas priimdavo sprendimus ir pats juos vykdydavo.
Kas laimėdavo konkursus?
M.D.Kažukauskienė akcentavo, kad pernai Savivaldybės administracijos vykdytų viešųjų pirkimų apimtys, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugo ir siekė 10,7 mln. Lt. 66 proc. šių lėšų buvo skirta atsiskaityti už atliktus darbus, 30 proc. – už suteiktas paslaugas ir tik 4 proc. – užmokėti už įsigytas prekes. Kontrolierė sakė, kad pagal galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus viešieji pirkimai gali būti vykdomi skelbiant atvirą valstybinį konkursą, supaprastintą konkursą arba taikant komercinę praktiką, tačiau pernai dauguma pirkimų buvo vykdoma taikant komercinę praktiką. Kontrolieriai nustatė, kad daugumą viešųjų pirkimų konkursų (28 proc.) laimėjo AB “Panevėžio keliai”, 13 proc. – UAB “Kriautė” ir 10 proc. “Panevėžio kelių” bendrovės valdomas AB Panevėžio statybos trestas.
M.D.Kažukauskienė pažymėjo, kad biudžetinių įstaigų remonto darbai perkami centralizuotai, bet atlikta apklausa parodė, jog 32 proc. įstaigų vadovų yra nepatenkinti tokiu rangovų parinkimu, nes jie negali kontroliuoti atliekamų darbų ir reikalauti kokybės.
Dvigubas patikrinimas
VšĮ Muzikinio teatro patikrinimą Kontrolės komiteto pirmininkas V.Baltramiejūnas pavadino kryžmine ugnimi. Kontrolieriai tikrino finansinę veiklą, o Audito tarnyba atliko įstaigos veiklos auditą. M.D.Kažukauskienė akcentavo, kad pernai operetei atgaivinti buvo skirta 140 tūkst. Lt, sudarytos 107 autorinės sutartys ir pagal jas išmokėta 112 tūkst. Lt atlyginimų. Kitoms reikmėms liko vos 28 tūkst. Lt. Kontrolierė abejojo, ar teisinga beveik visus pinigus skirti autoriniams atlyginimams. Kontrolierės teigimu, administracijos direktorius, pasirašydamas operetės atgaivinimo sutartį, nenurodė, kam Savivaldybės skirtos lėšos gali būti naudojamos.
Norėjo žinoti apie profesionalumą
M.Čipinys sakė, kad teatro administracija pateikė tik su atlikėjais sudarytas autorines sutartis, tačiau prie jų nebuvo dokumentų apie tų atlikėjų meninį lygį. Tarnybos vadovas teigė pareikalavęs, kad ateityje atlikėjai pateiktų dokumentus apie savo meninį profesionalumą. Žurnalistams panorus sužinoti, kas iš operetės “reanimuotojų” gavo didžiausius atlyginimus, M.Čipinys teigė apie tai duomenų neturintis ir to teirautis patarė teatro administracijoje. Be to, jis nurodė, kad tai teatro vadovo ir atlikėjo susitarimo reikalas. M.D.Kažukauskienė pridūrė, kad 140 tūkst. Lt buvo išleisti dviem spektakliams pastatyti ir už juos gauta 11,8 tūkst. Lt.
Negali kontroliuoti
M.Čipinys sakė, kad ir šiemet operetei atgaivinti skirta lėšų. Anot jo, ir kai kurie Kontrolės komiteto nariai suabejojo, ar reikėjo keisti Muzikinio teatro statusą, nes biudžetines įstaigas galima efektyviau kontroliuoti. Auditorius teigė, kad profesionalaus meno įstaigai vargu ar dera viešosios įstaigos statusas.
Beje, žurnalistams išsakius abejones, kad sudarant autorines sutartis Muzikiniame teatre galėjo klestėti korupcija, niekas iš spaudos konferencijos dalyvių to nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo.
Gyventojų skundų nebetikrins
Vieną iš paskutinių Savivaldybės kontrolieriai atliko Sodų g. 6-ojo namo bendrijos dviejų savininkių skundo, kuriame buvo prašoma patikrinti AB Panevėžio butų ūkio veiklą, tyrimą. M.D.Kažukauskienė sakė, kad nepatenkintųjų namus eksploatuojančių bendrovių veikla yra, tačiau skundo tyrimas parodė, kad pati bendrija nebesusigaudo, ką ji veikia. “Dvi ponios manė, kad jos yra apiplėšinėjamos ir moka nepagrįstai didelius mokesčius,- sakė kontrolierė.- Manyčiau, kad kiekviena bendrija turi turėti revizorių, kuris šalintų vidinius nesutarimus. Pastabų Panevėžio butų ūkiui neturėjome ir daugiau tokių pavienių gyventojų skundų nebetirsime. Tegul aiškinasi tarpusavyje”.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. M.Čipinys sakė, kad ir kai kurie Kontrolės komiteto nariai suabejojo, ar vertėjo keisti Muzikinio teatro statusą.
