Pirmadienį Vilniuje prasidėjo visas Europos Sąjungos
(ES) valstybes apimsianti kovos su rūkymu kampanija “Help – už gyvenimą be tabako”.
72 mln. eurų kainuojančios akcijos organizatorių rūpesčiu prie sostinės Baltojo tilto pastatytas kilnojamas dviejų aukštų namo dydžio agitacinis statinys. Dvylika valstybių aplankiusiame kube įsikūrė oranžinėmis liemenėmis vilkintys Lietuvos ir kitų šalių jaunuoliai.
Kaip Eltai sakė kampanijos koordinatorė Dominika Mestdag (Dominique Mestdag), vaikinai ir merginos gatvėse su praeiviais kalbėsis apie pasirinkto arba pasyvaus rūkymo žalą, dalins atvirukus, rašiklius, raktų pakabukus su kampanijos logotipais, taip pat dovanos oranžines apyrankes su akcijos ir informacinės svetainės www.help-eu.com atributika.
Nuo birželio 1 dienos interneto svetainės lankytojai galės sužinoti, kaip susisiekti su organizacijomis, kurios gali padėti mesti rūkyti arba atsispirti šio žalingo įpročio pagundai. Informacija bus pateikiama visomis ES valstybių kalbomis.
Svetainėje taip pat bus galima rasti naujausių rūkymo žalos tyrimų rezultatų, informacijos apie kitose valstybėse įgyvendinamus rūkymo prevencijos projektus, pabendrauti su skirtingų valstybių žmonėmis, pasidalyti asmenine patirtimi.
Birželio 1 dieną reklaminę akcijos kampaniją pradės visų ES šalių televizijos. Jos rodys po tris reklaminius klipus apie jaunuolių gyvenimą be tabako, metimą rūkyti ir pasyvaus rūkymo pavojų.
“Tokio masto kompanija prieš rūkymą Europoje rengiama pirmą kartą”, – spaudos konferencijoje teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Maiklas Grehemas (Michael Graham). Jis pats rūkyti metė prieš 27 metus.
“Buvo laikas, kai per dieną surūkydavau po 40-50 cigarečių, ir galiu drąsiai teigti, kad nieko gero neduodančios priklausomybės labai sunku atsikratyti”, – sakė M. Grehemas, pabrėžęs, jog norintys mesti rūkyti turi sulaukti reikiamos pagalbos.
Vis dėlto “Help – už gyvenimą be tabako” tikslas – ne tik parama kenčiantiems nuo šios priklausomybės, bet ir rūkymo prevencija, o ypač – informacijos apie pasyvų rūkymą sklaida.
“British Medical Journal” paskelbtos studijos duomenimis, pasyviai rūkančių gyvenimo trukmė net 15 proc. trumpesnė už tų žmonių, kurie nebūna tarp rūkalių.
Pasaulyje rūkymo sukeltos ligos tarp mirties priežasčių, kurių galima išvengti, užima antrą vietą, o Europoje – pirmą. ES dėl šio žalingo įpročio miršta kas antras rūkantis žmogus – per metus apie 650 tūkstančius vyrų ir moterų.
Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūkyti pradedama vidutiniškai nuo 18 metų. Bent kartą gyvenime yra rūkę 65,8 procento žmonių. Tarp vyrų rūkymas panašiai paplitęs įvairiose amžiaus grupėse, tarp moterų – labiau tarp 15-34 metų moterų.
Niekada nebandė ar net neketino mesti rūklyti tik 5,3 procento Lietuvos rūkalių. 11,2 procento anksčiau rūkė, bet metė. 22,6 procento mėgino mesti, tačiau vėliau pradėjo, 6,3 procento dar nemėgino mesti, bet norėtų atsikratyti šio žalingo įpročio.
Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos teigimu, rūkančių suaugusiųjų po truputį mažėja, tačiau ypač didelį susirūpinimą kelia rūkymo plitimas Lietuvos mokyklose.
1994-2002 metų duomenimis, rūkančių berniukų skaičius padidėjo nuo 11 iki 24 procentų, mergaičių – nuo 8 iki 30 procentų. Nors kartą rūkę prisipažino 89 procentai penkiolikmečių berniukų ir 73 procentai tokio pat amžiaus mergaičių.
ELTA
