Panevėžio jaunųjų gamtininkų centre į 11-ąją respublikinę mokslinę praktinę konferenciją “Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje” susirinko pranešėjai iš įvairių Lietuvos universitetų, kolegijų, bendrojo lavinimo mokyklų ir svečiai iš kaimyninių šalių. Mokslinio metodinio centro “Scientia Educologica” organizuotame renginyje buvo plenariniai posėdžiai, dalyviai dirbo grupėse ir susipažino su įvairių šalių patirtimi.
Panevėžio jaunųjų gamtininkų centrui vadovaujanti Regina Kliminskienė džiaugėsi, kad vis daugiau specialistų domisi, kaip galima plėsti ugdymo programas, ir stengiasi priartinti vaikus prie gamtos. “Dabar vertybės Lietuvoje apvirtusios aukštyn kojomis ir neskiriama tiek daug dėmesio gamtamoksliniams dalykams, nors daugelyje užsienio šalių tai itin svarbu. Šios srities problemos yra gana aktualios, jas reikia kelti, tad ši konferencija puiki galimybė ne tik susipažinti su gamtamokslinių sričių ypatumais, bet ir padiskutuoti apie jų tobulinimą ir galimybes”, – sakė R.Kliminskienė.
Mokslinėje praktinėje konferencijoje dalyvavo daugiau nei penkiasdešimt specialistų iš įvairių Lietuvos miestų. Pranešimus skaitė ir pranešėjai iš Baltarusijos Grodno universiteto, specialistai iš Karelijos respublikos bei svečiai iš Latvijos. Plenarinio posėdžio dalyviai susipažino su tarptautinių organizacijų svarba, o Panevėžio jaunųjų gamtininkų centro vadovė papasakojo apie centro veiklą ir perspektyvas. Vėliau darbas vyko sekcijomis, buvo apimta kiek įmanoma daugiau sričių. Specialistai susipažino su projektine, moksline tiriamąja veikla, informacinių technologijų taikymu vidurinėje mokykloje, mokėsi, kaip žmogaus ir gamtos santykius perteikti tarsi ugdymo objektą.
Buvo kalbama ir apie atliekų tvarkymą, vabzdžių vystymosi ypatumus. Renginyje buvo pristatoma kelių Lietuvos miestų specialistų patirtis, tačiau organizatoriai neaplenkė ir paskaitų apie Jungtinių Amerikos Valstijų zoologijos sodų veiklos ypatumus.
Renginio organizatorius mokslinio metodinio centro “Scientia Educologica” pirmininkas, Šiaulių universiteto profesorius Vincentas Lamanauskas tikino, kad Lietuvoje mokytojai, nors ir stengiasi būti aktyvūs ir domėtis gamtamoksline sritimi, tačiau ne visada pakanka informacijos apie konferencijas, o kartais didžiausia problema – pinigai.
“Užsienio šalyse labai daug organizacijų, fondų, kurie stengiasi stiprinti gamtos mokslo padėtį ugdymo procese. Kitose šalyse mokytojai ir kiti specialistai aktyviai dalyvauja šioje veikloje, tačiau Lietuvoje kol kas viskas kitaip, – sakė profesorius V.Lamanauskas. – Nors užsienio šalių specialistai apie mus mano kaip apie šioje srityje besivystančią šalį, bet tendencijos mūsų šalyje pavojingos. Daugelis aukštųjų mokyklų išbraukia gamtamokslinius dalykus iš studijų programų, nors pasaulyje vyksta atvirkštiniai procesai”.
Profesorius V.Lamanauskas įsitikinęs, kad lietuviai turėtų labiau diskutuoti apie gamtamokslinius dalykus ir aktyviai dirbti vykdant programas bei projektus.
“Į šią sritį įtraukti vaikus labai svarbu ir neturėtume būti tokie pasyvūs. Svarbu plėtoti gamtos ir ugdymo programas, formuoti moksleivių pasaulėžiūrą ir bendradarbiauti su šios srities organizacijomis”, – apie galimybes kalbėjo renginio organizatorius. Šiai idėjai pritarė ir renginio partnerė 9-osios vidurinės mokyklos direktorė Ona Bielinskienė. “Skatiname pedagogus dalyvauti gamtamokslinėse konferencijose, nes mokykloje stengiamės ugdyti vaikų meilę gamtai. Pradinukai mielai dalyvauja projektinėje veikloje, tyrimuose, tad norime, kad ši veikla nenutrūktų”, – sakė O.Bielinskienė.
Ne tik penktadienį, bet ir šeštadienį vykusiame posėdyje ir seminare pranešėjai nevengė ugdymo temų, klausėsi paskaitos “Praktinis mokymo apie gyvūnų gerovę vadovo panaudojimas pamokose ir papildomo ugdymo užsiėmimuose”. Konferencijos metu renginio partneris leidykla “Lucilijus” parengė knygų parodą, o norintieji galėjo įsigyti naujausios metodinės literatūros.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. V.Lamanauskas pristatė tarptautinių organizacijų vaidmenį ugdant gamtamokslinius dalykus ir kvietė visus nebūti pasyvius.
