Psichikos sveikatos specialistai prakalbo apie Lietuvai gresiantį dvasios ligų protrūkį. Vis daugiau lietuvių nepajėgia savarankiškai susitvarkyti su dvasiniais negalavimais. Kreiptis kvalifikuotos pagalbos trukdo vis dar nepalankus mūsų visuomenės nusiteikimas psichikos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu, skirtingų grandžių specialistų tarpusavio nesusikalbėjimas, nepakankamas prevencinių programų finansavimas.
Praėjusių metų statistika negailestinga. Atliktų apklausų rezultatai parodė, kad daugiau kaip trisdešimt procentų mūsų šalies gyventojų jaučiasi nelaimingi. Niūrios nuotaikos kamuoja apie 60 proc. suaugusių moterų ir maždaug 40 proc. vyrų.
823 mergaitės iš 1510 ir 503 berniukai iš 1049 Klaipėdoje apklaustų paauglių linkę į depresiškumą. 129 apklaustos merginos ir 54 vaikinai bent kartą mėgino pasitraukti iš gyvenimo.
Uostamiestyje įvykdytų savižudybių skaičius mažesnis už šalies vidurkį – atitinkamai 30,5 ir 36,2, tačiau Klaipėdos apskrities vidurkis kelia nerimą – net 42,1. Lietuva pagal savižudybių skaičių vis dar užima pirmaujančią poziciją.
Pernai 4,6 proc. Lietuvos gyventojų gydėsi psichikos sveikatos centruose. Iš jų 2,7 proc. – dėl įvairaus sunkumo psichikos sutrikimų. Šiuo metu 100 tūkst. lietuvių tenka beveik trys tūkstančiai dvasinių ligonių. 2004 m. psichikos ligomis sirgo 2637 klaipėdiečiai. Sergančiųjų skaičius auga.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centre susirinkę sostinės ir uostamiesčio psichikos sveikatos specialistai kalbėjo apie grėsmingos situacijos priežastis, bandė kartu surasti vis didėjančios problemos sprendimą.
Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos doc. Dainius Pūras akcentavo, kad mūsų šalyje vis dar vyrauja neigiamas požiūris į psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis. „Lietuvoje vis dar laikomasi nuostatos, kad geriausia apsaugoti visuomenę nuo dvasios ligonio. Izoliuoti, o ne integruoti į visuomenę“, – sakė specialistas.
Sveikais save laikantys žmonės stengiasi užmerkti akis ir
į tai, kad psichikos sutrikimai kamuoja vis daugiau vaikų bei paauglių. Anot D.
Pūro, nemažai psichologinių problemų užsimezga socialinės rizikos šeimose,
kuriose šiuo metu auga net 40 tūkst. vaikų, tvyrančioje nepalankioje
atmosferoje. „Valstybė tokiais atvejais mato tik dvi išeitis – mokėti socialinės
rizikos šeimai pašalpą, kuri dažniausiai prageriama, arba apgyvendinti vaiką
valdiškuose globos namuose, kur jau dabar auga 14 tūkst. nepilnamečių“, – sakė
docentas.
Tokie vaikai neišmoksta įveikti sunkumų, tikėdamiesi, kad juos padės išspręsti kas nors kitas. Tačiau į suaugusiųjų, bendraamžių fiziškai ir emociškai skriaudžiamus, seksualiai išnaudojamus nelaimingus vaikus visuomenė atkreipia dėmesį tik tada, kai atsitinka nelaimė. O dėl įvykdytų nusikaltimų prieš artimąjį ar save patį žmonės kaltina alkoholį, narkotikus, bet ne savo pačių abejingumą ir stigmatizavimą, reziumavo D. Pūras.
Į nepilnamečių psichikos sveikatos būklę dėmesį atkreipti ragino ir Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė. Paaiškėjo, kad net trečdalis moksleivių patiria fizinę, emocinę, seksualinę ar tėvų nesirūpinimo bei nemeilės prievartą. Suicidinių minčių atsiranda vos 5-6 metų sulaukusių vaikų galvoje.
Telšių rajone buvo apklausti 4769 dvylikos metų ir vyresni pagrindinių bei vidurinių mokyklų mokiniai. 33 proc. moksleivių buvo kilę minčių pasitraukti iš gyvenimo, 5 proc. vaikų bandė tai padaryti. Iš bandžiusiųjų žudytis 11 proc. mokinių tai darė daugiau nei du kartus.
Iš 2753 apklaustų uostamiesčio moksleivių daugiau kaip pusė skundėsi depresiška nuotaika, beveik 16 proc. turėjo ketinimų žudytis, 7,1 proc. bandė juos įgyvendinti.
Baisiam žingsniui pastūmėjusiomis priežastimis vaikai įvardino aplinkinių nemeilę, nereikalingumo jausmą, draugų nesupratimą ir atstūmimą, nelaimingą meilę bei prastus santykius su mokytojais.
Kad mokykloje vaikai nesijaučia saugūs ne tik dėl bendraklasių patyčių, bet ir dėl mokytojų emocinio bei fizinio smurtavimo, parodė 2003 m. atlikta 336 Vilniaus mokyklos IV-ХII klasių moksleivių apklausa. 20 proc. vaikų pasiskundė patyrę mokytojų užgauliojimus, pašaipas, 12 proc. vaikų prisipažino patyrę mokytojo fizinį smurtą. Ne vienas atvejis, kai moksleiviai kenčia nuo akivaizdžiai nesveikuojančių mokytojų, žinomas ir uostamiesčio valdininkams, prisipažino konferencijoje dalyvavusi Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Audra Daujotienė.
Didžiausia problema specialistai įvardijo tai, kad ne visi žmonės žino, kur ir kokios pagalbos gali tikėtis, kad įvairių grandžių specialistai neranda bendros kalbos. Žinoma atvejų, kad mokykloje skriaudžiami mokiniai net nežino, jog mokymo įstaigoje yra psichologas. Atsitikus nelaimei stacionarių gydyklų medikai, paisydami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatų, neinformuoja ambulatoriškai prieš save ar kitus ranką pakėlusį asmenį prižiūrėjusių gydytojų.
Pasak D. Pūro, psichikos sutrikimų yra labai daug. Todėl nelogiška, kai rūpinimasis sielos ligoniais – tiek gydymas, tiek prevencija – pavedama kurios nors grandies įstaigoms, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centrams. Specialistas mano, kad į nepilnamečių ir suaugusiųjų dvasios ligų prevenciją ir ankstyvą diagnostiką turėtų aktyviai įsitraukti arčiausiai žmogaus esantys pirminės sveikatos priežiūros centrai bei visuomenės sveikatos centrai.
Nors dabartinė pagalbos psichikos sutrikimų turintiems žmonėms sistema netobula, vis dėlto ji naudinga. Supratimo, užtarimo, dvasinės kančios palengvinimo būdų ieškantys klaipėdiečiai gali ne tik kreiptis į Klaipėdos psichikos sveikatos centrą, bet ir savo bėdomis pasidalinti įstaigos darbuotojams užduodami klausimus internetu (www.psichika.lt), skambindami nemokamu „Vilties linijos“ telefono numeriu 8 80060700.
“Info.lt”
