Kai vieni klaipėdiečiai nekantriai laukia šilumos, kuomet
pagaliau sužaliuos medžiai ir pražys pirmosios gėlės, kitų pavasaris visai
nedžiugina. Į uostamiesčio alergologus jau kreipėsi kelios dešimtys pavasarinės alergijos kamuojamų klaipėdiečių.
Pavasarį nemažai klaipėdiečių kenčia nemalonius, dažnai su peršalimo ligomis painiojamus simptomus – galvos skausmą, čiaudulį, gomurio perštėjimą, nuolat šluostosi varvančią paraudusią nosį, ašarojančias akis. Tai šienligės, dar vadinamos polinoze, požymiai. Kelioms savaitėms savijautą pabloginantį, darbingumą sumažinantį ir pavasarį peikti priverčiantį negalavimą sukelia kai kurių medžių bei krūmų žiedadulkės.
Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjo Mariaus Zolubo, kadangi medžiai, krūmai ne tik skirtingose šalies vietovėse, bet ir tame pačiame mieste žydėti pradeda skirtingu metu, ligos protrūkį prognozuoti beveik neįmanoma. Pirmųjų pacientų kartais sulaukiama jau vasario mėnesį. Šiemet žiedadulkėms jautrūs žmonės alergologų duris verti pradėjo užpraėjusią savaitę.
Nors, anot specialisto, iškreiptas organizmo atsakas į žiedadulkes labai sveikatai pakenkti negali, reikėtų saugotis pavojingų kryžminių alerginių reakcijų. Kartais negydoma šienligė pereina į bronchinę astmą.
Pavasarinę alergiją dažniausiai sukelia beržų, lazdynų, karklų, uosių, gluosnių, alksnių žiedadulkės ir kačiukai. Panašių alergenų yra kai kuriose žaliose daržovėse, vaisiuose bei tam tikruose maisto produktuose.
Pastebėta, kad beržų, alksnių, lazdynų žiedadulkėms alergiškų žmonių organizmas gali netoleruoti kaulavaisių, citrusinių vaisių, obuolių, kivių, salierų, petražolių, morkų, bulvių, pomidorų, braškių, visų rūšių, išskyrus žemės, riešutų. Suvalgius net nedidelį šių produktų kiekį, gali patinti lūpos, perštėti gomurį, niežėti burnos gleivinę, atsirasti pūslelių. Kartais išberia ir odą.
Anot gydytojo M. Zolubo, vieną kartą pasireiškus alerginei reakcijai jį sukėlusio maisto stengiamasi vengti. Tačiau, pavyzdžiui, netyčia galima suvalgyti pyragaitį, kuriame yra riešutų. Nors dažniausiai nemalonūs simptomai dingsta po 15-20 minučių, kartais dėl neatsargiai sukeltos itin stiprios alerginės reakcijos gali ištikti net anafilaksinis šokas.
Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjo teigimu, žinomi trys būdai išvengti pavasarinės alergijos. Kadangi skirtingose vietovėse augalai pradeda žydėti skirtingu metu, pvz., uostamiestyje medžiai sužaliuoja 14-21 diena vėliau negu sostinėje, galima kelioms savaitėms išvykti iš uostamiesčio. Taip neretai daro Klaipėdoje studijuojantys jaunuoliai, augalų žydėjimo metu grįžtantys pas tėvus. Šienligė nekamuotų ir išvykus į tundrą ar išplaukus į jūrą, kur visai nėra medžių, tačiau tai nelabai įmanoma.
Gydymas alergenais, imunoterapija, M. Zolubo nuomone, brangus ir nepatogus, ilgai trunkantis savijautos gerinimo metodas. Gydymas antihistamininiais vaistais palengvina nemalonius simptomus, tačiau ligos neišgydo.
Polinozė vargintų mažiau, jeigu alergiškas žmogus neitų iš namų iki maždaug vidudienio, nes daugiausiai smulkių žiedadulkių ore sklando nuo 5 iki 10 val. Vėdinant kambarius, langus geriau užkabinti drėgnu audeklu. Važiuojant automobiliu nepatartina atidaryti langų. Grįžus iš lauko, reikėtų pakeisti viršutinius drabužius ir nusiprausti po dušu. Geriausia vengti vaistažolių kremų, augalinės kilmės kosmetikos. Ir, žinoma, pakoreguoti kasdienį mitybos racioną.
“Info.lt”
