Praėjusią savaitę Panevėžyje vyko Lietuvos
gastroenterologų draugijos posėdis – specialistai pristatė skrandžio ligų
diagnostikos ir gydymo naujienas, Europos šalių patirtį gydant padidėjusio
skrandžio rūgštingumo ligas, opaligę.
Rėmens gydymas
Lietuvos gastroenterologai kartu su farmacinės kompanijos “AstraZeneca” darbuotojais surengę specialistų susitikimą pristatė svarbiausius savo darbo aspektus ir naujoves. Anot profesoriaus Jono Valantino, išanalizavus statistinius tyrimus paaiškėjo, jog gastroezofaginis refliuksas (GERL), kitaip vadinamas rėmeniu, kankina apie 25-45 procentus žmonių. Negydomas rėmuo gali kelti pavojų sveikatai, pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti komplikacijų. “Svarbu laiku susirūpinti sveikata, nes rėmuo gali rimtai pažeisti stemplę, tad gali išsivystyti vėžys. Dažniau rėmens simptomai pasireiškia vyresniems žmonėms, nors nuo to kenčia ir jaunesni. Ši liga sutrikdo gyvenimo ritmą, žmogus negali kada ir kiek nori valgyti, sutrinka miegas, nes simptomai pasireiškia ir naktį, – apie ligą kalbėjo profesorius J.Valantinas. – Dėl rėmens stemplėje gali kilti kraujavimas, ji išopėja, tačiau skrandžio rūgščių tekėjimas siejasi ir su laringitu, bronchine astma, skausmais krūtinėje ar dantų emalio pažeidimais”.
Pasak gydytojo Dariaus Kriuko, Panevėžio krašte rėmuo taip pat paplitęs, kaip ir kituose Lietuvos rajonuose, tad kiekvienas, jaučiantis rėmenį bent du kartus per savaitę, turėtų susirūpinti ir kreiptis į specialistą. “Skrandžio rūgštingumo padidėjimas, jo intensyvumas ir simptomai lemia paciento savijautą. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė komplikacijų galimybė. Nors pastebėjome, kad ne visi endoskopiniams tyrimams atsiųsti ligoniai jaučiasi itin blogai, tačiau liga būna pažengusi į priekį, todėl svarbu laiku pasitikrinti”, – sakė D.Kriukas.
Nors lengvas ir dažnas rėmuo nėra itin pavojingas, bet jeigu jis kartojasi du kartus per savaitę ar dažniau, reikėtų kreiptis į specialistą. Tam tikri vaistai gali sumažinti ligos simptomus ir padeda išvengti komplikacijų, tačiau, pasak profesoriaus J.Valantino, Lietuvoje ne vienas geria sodą, kad galėtų išvengti padidėjusio skrandžio rūgštingumo. “Daug žmonių vartoja sodą. Nors simptomai ir greitai išnyksta, efektas būna trumpalaikis ir nesustabdo galimų komplikacijų”, – apie liaudies gydymo priemones kalbėjo J.Valantinas.
Specialistai perspėja, kad svarbu laiku susirūpinti sveikata ir kreiptis į gydytoją, galintį skirti reikalingus vaistus, nes daugelis medikamentų, parduodamų be receptų, skirti tik palengvinti ligos simptomus ar sustabdyti atsitiktinį rėmens pasireiškimą.
Opaligės diagnostikos galimybės
Lietuvoje padidėjusio skrandžio rūgštingumo ligoms nustatyti taikomas endoskopinis tyrimas – specialiu vamzdelį primenančiu prietaisu apžiūrima stemplės ar skrandžio ertmė. Anot profesoriaus Limo Kupčinsko, opaligė ar rėmuo pasitaiko itin dažnai, bet jų diagnostikai nėra taikomi paprastesni tyrimai, tik endoskopija. Neseniai Florencijoje gastroenterologų susitikime dalyvavęs specialistas iš Lietuvos teigė, kad Europoje taikomi net keli tyrimo metodai, padedantys nustatyti, ar organizme yra tam tikrų bakterijų H.pylori. “Prieš 10-15 metų buvo manoma, kad opaligei atsirasti turi įtakos stresas, skrandžio kraujotakos sutrikimai, mitybos ypatumai. Atradus skrandyje gyvenančių bakterijų nustatyta, kad jos net apie 80 procentų lemia, kad atsirastų opaligė. Buvo sukurti specialūs bakterijų nustatymo būdai ir gydymo galimybės”, – sakė profesorius.
Pasak L.Kupčinsko, Florencijoje vykusioje konferencijoje specialistai įvertino efektyviausius ligos diagnostikos metodus. Medikai iš pradžių nerekomenduoja invazinių metodų. Specialistai atlieka kvėpavimo ar išmatų testus, tada skiria antibiotikų schemas, o jei nepadeda, ligonis ištiriamas endoskopu.
“Lietuvoje taip pat galima atlikti kvėpavimo testą, tačiau endoskopija yra pigesnė. Prieš 30-50 metų beveik 100 procentų žmonių buvo užsikrėtę šiomis bakterijomis, bet tik 15 procentų susirgdavo opalige, o kitiems tik šiek tiek sutrikdavo skrandžio veikla. Dabar šis skaičius daug mažesnis, o bakterijomis dažniausiai užsikrečia vaikai iki penkerių metų, nes ją perduoda jų motina. Pagerėjus sanitarinėms sąlygoms natūralu, kad mažėja ligonių, deja, Lietuva nuo Vakarų Europos šalių atsilieka keleriais metais, tad čia yra daugiau sergančiųjų opalige ar skrandžio vėžiu”, – sakė L.Kupčinskas.
Specialistai tikino, kad skrandžio rūgštingumo ligoms gydyti Lietuvoje vartojami efektyvūs vaistai, tad žmonės neturėtų abejoti specialistais. Nors Europoje taikomi truputį kitokie diagnostikos metodai, bet ligos eiga ir komplikacijos priklauso ir nuo žmogaus supratimo: kada jis kreipiasi į gydytoją ir kaip laikosi nurodymų. “Opaligės ir skrandžio vėžio atvejų neturėtų daugėti, deja, dėl gyvenimo būdo vis daugiau sergančiųjų rėmeniu. Skrandžio rūgštingumas padidėjęs daugeliui žmonių, o kad jis nekeltų komplikacijų, kiekvienas turi laiku susirūpinti sveikata”, – perspėjo L.Kupčinskas.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655) 04728 neringa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. J.Valantinas (kairėje), D.Kriukas, L.Kupčinskas pristatė gastroenterologų darbo naujoves.
