Pirmadienį prezidentas Valdas Adamkus diskusijai dėl
aukštojo mokslo perspektyvų pakvietė šalies kolegijų direktorius, aukštųjų
mokyklų rektorius, Lietuvos mokslų akademijos, Mokslinių tyrimų instituto
vadovus, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentą. Tai pirmasis toks
susitikimas svarstant aukštojo mokslo reformos klausimus. Panevėžiui jame
atstovavo kolegijos direktorius Kęstutis Gudas.
Susitikime akivaizdžiai išsiskyrė dvi konfrontuojančios pusės: kolegijų direktoriai ir akademinė visuomenė. Susikirto ne tik jų nuomonės dėl aukštojo mokslo perspektyvų – mokyklų vadovai, tarsi išreikšdami savo pozicijas, netgi susėdo skirtingose salės pusėse vidurį palikdami tuščią.
Darbdaviai palaiko kolegijas
Viena per susitikimą prezidento ir darbdavių iškeltų problemų – masinis “protų nutekėjimas”. Gabūs studentai, gerai parengti specialistai išvyksta į užsienį, o didžioji dalis likusiųjų neatitinka darbdavių poreikių. “Kas savaitę gaunu studentų prašymų leisti nutraukti studijas, nes išvažiuoja į užsienį”, – apie situaciją Kolegijoje kalbėjo K.Gudas. Pasak jo, studentai, Lietuvos kolegijose negaudami profesinio bakalauro laipsnio, renkasi studijas kitose Europos Sąjungos šalyse. Nors pagal Bolonijos deklaraciją visos kolegijos, organizuojančios neuniversitetines studijas, turi teisę suteikti šį laipsnį, tačiau Lietuvoje, deja, tai nevykdoma – akademinė visuomenė dar gana skeptiškai žiūri į kolegijų suteikiamą išsilavinimą.
Tačiau, pasak K.Gudo, darbdaviai yra kitos nuomonės nei aukštųjų mokyklų profesūra. “Jie pageidauja baigusiųjų kolegijas, nes čia didžioji studijų dalis skiriama praktikai”, – pabrėžė direktorius. Be to, anot jo, kolegijos kontroliuojamos pačių darbdavių, dalyvaujančių baigiamuosiuose egzaminuose, o aukštosios mokyklos pačios vykdo vidaus kontrolę. “Jų paklausa darbo rinkoje neturėtų mažėti”, – prognozavo kolegijų perspektyvas K.Gudas. Pasak direktoriaus, paradoksalu, tačiau ne vienas aukštosios profesorius, studentui aiškinantis teoriją, praktiškai jos pritaikyti pats nesugeba. Kolegijoje specialybės dalykus turi teisę dėstyti tik turintieji ne mažesnį nei trejų metų darbo stažą pagal savo specialybę.
Aukštųjų mokyklų per daug
Pasak K.Gudo, Europos Sąjungos, JAV bei mūsų šalies ekspertų nuomonė vieninga – Lietuvoje aiškiai per daug 49 aukštųjų mokyklų. Ir kiekybė neatitinka kokybės. “Ji ir negali būti gera, nes aukštajam mokslui skiriama tik 15 proc. ES vidurkio. Už tokias lėšas neįmanoma sukurti tinkamų materialinių bazių, išlaikyti aukštos kvalifikacijos dėstytojų”, – pabrėžė Kolegijos direktorius. Užsienio ekspertai stebėjosi, kad Lietuvoje mokslo piramidė apversta aukštyn. Išsivysčiusių šalių patirtis rodo, kad 40 proc. absolventų turėtų rinktis profesines mokyklas, 30 proc. – kolegijas ir tik likusi dalis – studijas aukštosiose. Ekspertų skaičiavimais, Lietuvai užtektų 4-5 geografiškai tolygiai išsidėsčiusių aukštųjų mokyklų. Tokios prognozės kelia nerimą akademinei visuomenei – suprantama, kad profesūra su ekspertų skaičiavimais nenori sutikti, nes baiminasi dėl savo darbo vietų. Kolegijų taip pat turėtų gerokai sumažėti. “Jų pakaktų 10-ies: kiekvienai apskričiai po kolegiją. Dabar situacija tokia, kad vos ne kiekvienam Seimo nariui tenka po vieną”, – šmaikščiai palygino K.Gudas.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad būtina sutrumpinti studijų trukmę. Darbdaviai iš išsilavinimą įgijusio specialisto tikisi gebėjimo dirbti, o ne akademinių žinių. Tačiau kelerių metų studijos aukštosiose daugiau orientuotos į teoriją nei praktiką. Anot K.Gudo, jau dabar aiškiai įvardytos ateities nebeturinčios specialybės – teisininkų, pedagogų, meno sričių specialistų bei vadybininkų.
Susitikime nubrėžtos aiškios aukštojo mokslo reformos gairės. Optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą šio tipo švietimo įstaigos turi tapti darbo rinkos dalyvėmis. “Dabar to dar nėra – mokyklų finansavimas nepriklauso nuo pasiektų rezultatų”, – akcentavo K.Gudas.
Prognozės neaiškios
Prognozuojant aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimą Panevėžio universitetas, pasak K.Gudo, gali likti neįgyvendinta svajone, jei iniciatyvą rodys tik politikai, o akademinė visuomenė ir toliau šiam projektui liks abejinga. Kolegijos direktorius neslėpė: nors pats pasisakąs už savarankiškos aukštosios mokyklos kūrimą Panevėžyje, tačiau demografinei padėčiai blogėjant abejotina, ar ji turi ateitį. Vis dėlto, pasak K.Gudo, jei bus atsižvelgta į geografinį aukštųjų švietimo įstaigų išdėstymą, Panevėžyje sąlygos įkurti universitetą gana palankios.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. K.Gudas pabrėžė, jog be akademinės visuomenės iniciatyvos Panevėžio universitetas gali telikti svajone.
