Net sugriežtinta antibiotikų pardavimo tvarka nesumažino
piktnaudžiavimo jais atvejų. Eksperimentuoti su antimikrobinių vaistų deriniais
bei dozėmis nevengia ir gydytojai. Dėl lengvabūdiško antibiotikų vartojimo vis
daugiau infekcinių ligų sukėlėjų tampa atsparūs bet kokiems medikamentams, o
sergantieji pasmerkti mirti.
Jeigu vieniems žmonėms vaistai asocijuojasi su nuodais, kuriuos vartoti priverstų nebent itin sunki liga, kiti be tablečių neįsivaizduoja nė dienos. Saujomis ryjami vitaminai, maisto papildai, karščiavimą, „nervus“, skausmą bei kitus, kartais tik išsigalvotus, negalavimus malšinantys medikamentai. Dažnai vien bereceptiniais vaistais neapsiribojama – nuo visų ligų „gelbsti“ antibiotikai.
Nors nėra paskaičiuota, kiek antibiotikų lietuviai suvartoja per metus, piktnaudžiavimo stipraus poveikio antimikrobiniais preparatais mastai specialistams kelia šiurpą. Lietuvoje, kaip ir kai kuriuose kitose pasaulio valstybėse, žaibiškai daugėja jokiais antibiotikais neįveikiamų sunkių ligų sukėlėjų. Ir žmonių, kurių liga dėl šios priežasties tapo nepagydoma.
Apie piktnaudžiavimą vaistais ir antimikrobinio gydymo ypatumus Klaipėdos ligoninėje vykusioje konferencijoje diskutavę uostamiesčio bei Kauno gydytojai ir mokslininkai teigė, kad antibiotikai pražudo ne tik aklai stebuklingomis jų savybėmis tikinčius, savarankiškai besigydančius asmenis. Kartais kalti ir antibiotikų terapijos rizikos neįvertinantys, nepagrįstai su vaistų deriniais bei dozėmis eksperimentuojantys gydytojai.
Nustatyta, kad maždaug trečdalyje atvejų antibiotikai skiriami be pakankamos priežasties. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pateikta 2003 m. statistika parodė, kad iš 9 mln. antimikrobiniais preparatais gydytų pacientų beveik du milijonai mirė.
Anot Kauno medicinos universiteto (KMU) profesoriaus habil. dr. Algimanto Mickio, maždaug 80 proc. Lietuvos gyventojų įvairiais vaistais sveikatą „stiprina“ be medikų konsultacijų. Tai ypač būdinga jauniems vyrams ir vidutinio bei vyresnio amžiaus moterims. Profesoriaus nuomone, kaltinti reikėtų per didelį lietuvių patiklumą. „Žavėjimąsi medikamentais neretai paskatina ne tik reklama, bet ir psichodinaminis veiksnys – įsitikinimas, kad vaistai tikrai padeda. Tabletės poveikis priklauso ne tik nuo jos cheminės sudėties, bet ir, pavyzdžiui, nuo spalvos. Pacientai įsitikinę, kad žalios spalvos trankviliantai greičiau įveikia baimę, o gelsvi antidepresantai esą veiksmingesni už baltąsias tabletes“, – aiškino A. Mickis.
Daug didesnį susirūpinimą specialistams sukelia piktnaudžiavimas receptiniais vaistais. Kai kurie ligoniai nepasitiki gydytoju, aiškinančiu, kad vaistai ne visada būtini. Prieš kurį laiką atliktos apklausos rezultatai parodė, kad iki 70 proc. medikų neskirtų medikamentinio gydymo, jeigu turėtų daugiau laiko pasikalbėti su pacientu apie alternatyvias savijautos gerinimo priemones – sveiką mitybą, fizinį aktyvumą.
Dėl nepagrįsto vaistų išrašymo, netinkamo medikamentų derinio parinkimo bei dozavimo kaltas ne tik laiko trūkumas, bet ir nenorėjimas ar negalėjimas atlikti išsamių tyrimų. Pavojingiausia, kai neatlikus mikrobiologinių tyrimų skiriamas gydymas antibiotikais. Taip elgiamasi net elementaraus karščiavimo atvejais – nesvarbu, kad galbūt jį sukėlė ne bakterinė, bet virusinė infekcija, prieš kurią antibiotikai bejėgiai. Vartojant juos ne nuo to ligos sukėlėjo, mikroorganizmai greitai prisitaiko prie vaistų.
Klaipėdos ligoninės gydytojas Dalius Vaičius pakomentavo kelerius metus vykdomą tyrimą. Specialistą domina, kaip uostamiesčio medikai taiko gydymą antimikrobiniais vaistais, pavyzdžiui, sergant pneumonija.
2003 m. vienos grupės antibiotiku buvo gydoma 14 proc. sergančiųjų, 34 proc. – dviem, 30 proc. – trim, 21 proc ligonių – net keturiais. Vienam procentui sergančiųjų buvo išrašyti net penki stiprūs antibiotikai. Pernai situacija kiek pagerėjo. Vienu antibiotiku buvo gydoma 49,4 proc. sergančiųjų, dviejų pavadinimų vaistais – 35,8 proc., trijų – 11,1, keturių – 3,7 proc.
Tačiau džiaugtis nėra dėl ko. Nustatyta, kad kai kurių antibiotikų grupių vaistams infekcinių ligų sukėlėjai gali būti atsparūs nuo vos kelių iki kone devyniasdešimties procentų.
Ne geresnė situacija ir kitose pasaulio šalyse. Aršiausiai kritikuojama antibiotikų terapija, gydant vaikų ūmų vidurinės ausies uždegimą. JAV gydymas antibiotikais skiriamas 98 proc., Belgijoje – 85, Olandijoje – 33 proc. atvejų. Paskaičiuota, kad jeigu amerikiečių vaikai būtų gydomi pagal Olandijoje galiojančias taisykles, kasdien antibiotikus vartotų net 400 tūkst. vaikų mažiau.
Pastaruoju metu bene daugiausiai problemų iškyla gydant tuberkuliozę. Klaipėdos tuberkuliozės ligoninės gydytojos J. Vainienės teigimu, iš pernai ištirtų 335 ligonių net 43,3 proc. sirgo daugeliui antibiotikų atsparia plaučių tuberkulioze.
Kiekvienam ligoniui tenka individualiai parinkti antibiotikus ir optimalią jų dozę. Dažniausiai skiriamas trijų vaistų derinys. Iš pirmo žvilgsnio galimybė rinktis gan didelė: pagrindinę (I eilės) vaistų grupę sudaro penki, rezervinę (II eilės) – dešimt, trečios eilės rezervinę grupę – trys preparatai.
Tačiau pasitaiko tokių ligonių, kuriems nė vienas vaistas padėti negali. PSO duomenimis, kasmet miršta apie 3 mln. tuberkulioze užsikrėtusių žmonių. Gydytoja prisiminė ilgai nesigydžiusį 42 metų pacientą, mirusį beveik iš karto po to, kai pateko į ligoninę. 29 m. jaunuolis, išėjęs iš stacionaro, kuriame buvo gydytas ilgiau nei pusmetį, du mėnesius nevartojo vaistų. Kai jis vėl atsidūrė ligoninėje, medikai nustatė atsparumą aštuoniems antibiotikams, paciento plaučiai buvo visiškai suirę. Jis neturėjo šansų išgyventi.
Dėl neteisingo gydymo ne tik plaučių tuberkuliozės, bet ir vis daugiau kitų pavojingų ligų sukėlėjų įgyja atsparumą antibiotikams. O naujų medikamentų išrandama per mažai – vos viena klasė per penkmetį. Ir toliau neprotingai skiriant bei vartojant antimikrobinius preparatus, net nesunki infekcija gali tapti jokiais vaistais neįveikiamu žudiku.
“Info.lt”
