Viena iš dažnesnių apakimo priežasčių yra glaukoma. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, glaukoma serga 1 proc. vyresnių nei 40 metų žmonių, vyresnių kaip 50 metų – 2 proc., per 60 metų – 3 proc. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 23-30 tūkstančių žmonių, sergančių glaukoma, o per pastaruosius 10 metų dėl šios ligos apakusių padaugėjo nuo 6 iki 32 proc.
Ši liga paprastai išsivysto dėl kokios nors kilmės bendros (taip pat – ir akies) kraujotakos sutrikimų, kuriuos dažniausiai lemia padidėjęs kraujospūdis, kraujagyslių ateroskleroziniai pažeidimai ir kt. Gali vystytis ir nesant šių problemų, o sutrikus kraujotakai vien tik akyje, pvz., po traumos. Sergant glaukoma dėl akies kraujotakos sutrikimų padidėja akispūdis, dėl to vystosi negrįžtami akies nervo pakitimai ir pamažu silpsta regėjimas.
Esant ankstyvai stadijai pacientas niekuo nesiskundžia. Ligai progresuojant pradeda kartotis pablogėjusio matymo epizodai: akis lyg užtraukia rūkas. Dažniau tai įvyksta rytais. Šie epizodai dažnėja, kol pradeda darytis nuolat, daiktų kontūrai tampa neryškūs, gęsta spalvos – taip laikui bėgant visiškai apankama.
Liūdna tai, kad gydymas gali būti efektyvus tik pradėjus jį esant ankstyvai stadijai, kada žmogus praktiškai dar nieko nejaučia. Visiems žmonėms, ypač tiems, kurių giminėje yra ar buvo sergančiųjų glaukoma, sulaukus 40 metų reikėtų kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją, kad būtų išsaugotas svarbiausias jutimas – regėjimas.
Daina Šatienė, gydytoja
