Vieną vasario penktadienio rytą iš namų išėjusio ir be
žinios dingusio keturiasdešimtmečio Naujamiesčio seniūnijos Vadaktėlių kaimo
gyventojo Vytauto Antanaičio artimieji du mėnesius gyveno klaikioje nežinioje.
Giminaičiai buvo įsitikinę, kad psichikos negalią turintis vyras gyvenimą baigė
Nevėžio upėje, kurlink einantį paskutinį kartą matė. Tuomet Vadaktėliuose ledo
sukaustyto telkinio eketėje skenduolio ieškojo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
narai, bet paieškos buvo bevaisės.
Vyro kūną Nevėžis atidavė tik ištirpus ledams. Vandenyje plūduriuojantį žmogaus kūną antradienio vakarą pastebėjo už kelių kilometrų nuo nelaimės vietos esančio Žydelių kaimo gyventojai.
Pamatė netoli kranto
Nevėžio upėje plūduriuojantį lavoną Krekenavos seniūnijos Žydelių kaimo gyventojai aptiko antradienį apie 21.30 val. Apie maždaug už trijų metrų nuo kranto esantį neįprastą radinį žmonės pranešė policijai. Į įvykio vietą buvo iškviesti ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai.
Kaip vėliau teigė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai, gavus informaciją į įvykio vietą teko skubėti, kad srauni upė skenduolio nenuplukdytų toliau. Žmogaus kūnas vandens telkinyje laikėsi užsikabinęs už medžio.
Į krantą skenduolis ištrauktas specialiu kabliu. Nustatyta, kad tai vasario 11-ąją iš namų išėjusio ir dingusio Vytauto Antanaičio kūnas. Velionį atpažino artimieji.
Sekė pėdsakais
V.Antanaičio artimieji nuo lemtinga diena tapusio penktadienio gyveno nežinioje. Tądien apie 9 val. vienas gyvenęs vyras išėjo iš namų ir pradingo. Artimieji įtarė, kad vyras ketino nusižudyti, nes apie tai jau buvo užsiminęs. Tiesa, brolį tuomet bandė vytis jam padėti buityje tvarkytis ateinanti netoli esančiame Vaskonių kaime gyvenanti sesuo. Tačiau tąkart moteris vyro nepavijo, jis dingo tarp upės pakrantėje augančių krūmų. Į pagalbą tuomet atėjo ir dingusiojo kaimynai. Sniege įminti pėdsakai žmones atvedė prie Nevėžio upės. Kelių šimtų metrų spinduliu išnaršę pakrantę jie pėdsakais atėjo ties giliausia Vadaktėliuose esančia upės vieta. Pasak kaimiečių, vasarą šioje vietoje yra gana gilu.
Velionio kaimynas keturiasdešimt septynerių metų Adolfas Oniūnas “Sekundei” vakar pasakojo, kad tuomet ant ledu sukaustytos upės buvo matyti guminiais batais įminti pėdsakai, jie ties neužšalusia sraunia upės vieta baigėsi. “Aš pats iškviečiau specialiąsias tarnybas”, – pasakojo V.Antanaičio kaimynas. Pasak A.Oniūno, tuomet atvykę narai properšoje skenduolio nerado.
Nenuleido rankų
Rajono policijos pareigūnai tą pačią dieną paskelbė V.Antanaičio paiešką. Kaip pasakojo nelaimės vietą korespondentams nurodęs A.Oniūnas, ilgus du mėnesius V.Antanaičio artimieji nenuleido rankų. Nepasikliovę narų paieškomis, ištirpus ledams patys su spiningais upėje ieškojo dingusio giminaičio, bet pastangos buvo perniek. Upė, skenduolio kūną nuplukdžiusi maždaug penkis kilometrus – į Žydelių kaimą, tik tada jį atidavė.
Trečias kartas nemelavo
A.Oniūnas pasakojo, kad antrą invalidumo grupę turėjęs V.Antanaitis neseniai buvo grįžęs iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės ir pas jį dažnai apsilankančiai seseriai buvo užsiminęs, kad ketina gyvenimą baigti savižudybe. Tiesa, pasak vyriškio, jis tai esą jau ketino daryti du kartus. Prie upės norėjo eiti ir dieną prieš nelaimę, tačiau tamsoje to daryti nesiryžo. V.Antanaitį pažinoję kaimiečiai tvirtino, kad vyras esą ketino pasikarti, tačiau ant medžio užnertos virvės kilpa buvo jam per maža. V.Antanaičio kūnas perduotas ekspertams medicininiam tyrimui atlikti. Kad prieš vyriškį galėjo būti pavartotas smurtas, rajono policija informacijos neturi.
Dovilė Ožalinskaitė
tel. (8-655) 04723, dovile@sekunde.com
A.Repšio nuotr. V.Antanaičio kaimynas A.Oniūnas tvirtino, kad prie properšos tuomet artimuosius atvedė sniege įminti vyro pėdsakai.
