Vis plačiau atveriamos Europos Sąjungos valstybių
sienos, viliojami darbo užsienyje pasiūlymai ties skurdo riba balansuojančius
lietuvius verčia krautis lagaminus ir keliauti laimės bei geresnio gyvenimo
ieškoti svetur. Pernai patvirtintoje Nacionalinėje demografinės politikos
strategijoje pripažįstama, kad po to, kai buvo panaikinti administraciniai
emigracijos iš Lietuvos apribojimai, norinčiųjų gyventi ir dirbti užsienyje
padaugėjo. Statistikos departamentas praneša, kad pernai iš Lietuvos išvyko
daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų. Tiek žmonių deklaravo savo išvykimą. Manoma,
kad nuo Lietuvos įstojimo į ES gimtinę galėjo palikti apie ketvirtis milijono
lietuvių. Palikti šalį norėtų apie 40-60 proc. gyventojų. Dauguma mano, kad į
užsienį padirbėti išvyks laikinai, bet nieko pastovesnio už laikinumą nėra – išvykusieji keliems mėnesiams užsienyje lieka visam laikui.
Siekiantieji ekonominės naudos nepaiso socialinių tokios migracijos pasekmių šeimai. Padirbėti ar visam laikui įsitvirtinti užsienyje išvykstantys tėvai vaikus ilgam palieka giminaičių ar net visai svetimų žmonių globai, o kartais ir visai be globos.
Pranešti nesivargina
Vargu ar liko mieste mokykla, kurioje nėra moksleivių, “išleidusių” tėvus dirbti į užsienį. 9-osios vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Rita Urmanienė teigė, kad be brangiausių žmonių ne savo noru likę vaikai pedagogams didesnių rūpesčių nekelia. Jei jau taip atsitinka – prireikia net Vaiko teisių apsaugos tarnybos pagalbos ir patarimų. “Septintoje klasėje yra moksleivių, kurių tėvai dirba užsienyje. Juos prižiūri seneliai. Mokiniams tėvų dėmesio trūksta. Apie tai, kad vaikai bus palikti senelių globai, prieš išvykdami tėvai mokyklos neinformavo. Pasijutę suaugusiais ir laisvais, šie mokiniai pradėjo praleidinėti pamokas. Namuose apsilankę mokytojai sužinojo tokio nepareigingumo priežastį – tėvai užsienyje, o seneliai ne visada spėja sužiūrėti, ką veikia jų globojami anūkai”,- sakė R.Urmanienė.
“Daug svarbesnė kita tokio priverstinio išsiskyrimo pusė – čia likusiems vaikams itin trūksta brangiausių žmonių šilumos”,- įsitikinusi pedagogė. Dar visai neseniai mokykloje mokėsi šeštokė. Mergaitės mama išvažiavo dirbti į užsienį. Nors motina palaikė ryšius su dukra, domėjosi, kaip jai sekasi, skambindavo klasės auklėtojai, šeštokei akivaizdžiai trūko mamos. “Mergaitė glaudėsi prie klasės auklėtojos ir be galo ilgėjosi motinos”,- pasakojo R.Urmanienė. Pedagogė džiaugėsi, kad užsienyje įsitvirtinusi šeštokės mama dukrelę išsivežė su savimi. “Kokius džiaugsmingus laiškus rašo dabar jau buvusi mūsų mokinė savo auklėtojai ir klasės draugams”,- laiminga istorijos pabaiga džiaugėsi R.Urmanienė.
Situacija, kai tėvai dėl ekonominių priežasčių priversti palikti savo atžalas tam, kad užtikrintų jų ateitį, direktoriaus pavaduotojos nuomone, turėtų paskatinti valstybę keisti savo politiką šioje srityje. “Situacija, kai šeima negali būti kartu, itin pakeičia vaiką ir turi didelės įtakos jo, kaip asmenybės, formavimuisi”,- mano R.Urmanienė.
Pasijunta laisvi nuo pareigų
“Verdenės” pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Neringa Stanynienė pasakojo, kad su užsienyje uždarbiaujančių tėvų vaikais būna visko, tačiau, pasak pedagogės, išdaigas krečia ir kartu su tėvais gyvenantieji. Atvejų, kad globėjai nebesusitvarko su jų atsakomybei paliktais vaikais ir dėl to kreipiasi į mokytojus, dar nepasitaikė. Dažniausiai būna kitaip – nebesulaukę moksleivių, pedagogai patys apsilanko pas globėjus. “Kai kurie dirbantieji užsienyje skambina klasės auklėtojams, domisi vaikų mokslais, siunčia pinigus jiems išlaikyti”,- teigė N.Stanynienė.
“Išvykus tėvams, vaikai pasijunta suaugusiaisiais. Jie mano, kad gali sprendimus priimti savarankiškai. Jaučiasi laisvi ir nekontroliuojami. Pradeda nelankyti mokyklos”,- vieną iš pagrindinių be gimdytojų priežiūros likusių moksleivių problemų įvardijo Mykolo Karkos vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Daiva Kudulytė. Žinodami, kad tėvai už tūkstančių kilometrų, vaikai be baimės atsakyti už savo veiksmus bėga iš pamokų. “Apie savo sprendimą išvykti dirbti į užsienį tėvai mūsų neinformuoja. Pamenu tik vieną mamą, kuri prieš išvažiuodama man ir klasės auklėtojai pranešė, kad dviem jos dukromis, kol ji dirbs užsienyje, rūpinsis močiutė. Apie savo išvykimą mama informavo ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Tokių atvejų – labai mažai”,- pasakojo socialinė pedagogė. Staiga “suaugę” be gimdytojų likę vaikai, pasak pedagogų, visuomet stengiasi prieš klasės draugus pabrėžti savo išskirtinę padėtį ir vaizduoja “kietus”. Mergaitės klasės auklėtojoms dar pasiguodžia, kaip nelengva ištverti be mamos ar tėčio, o berniukai ilgesį užgniaužia savyje ir gyvenimą globojamiems senelių ar giminaičių bando paversti pranašumu.
Globėjams vaikai kartais tampa našta
“Sekundės” kalbinti pedagogai negalėjo prisiminti atvejo, kad Anglijoje, Airijoje, JAV, Ispanijoje nugaras lenkiantys panevėžiečiai pamirštų gimtinėje paliktas atžalas. Piniginės perlaidos, siuntiniai su skanėstais ir madingais drabužiais, laiškai, pokalbiai telefonu, reti ir trumpi susitikimai – tam vaikai ir materialinę gerovę besistengiantys užtikrinti jų tėvai ryžtasi, kad tik išsikapstytų iš nepriteklių. Deja, ne visada pasižadėjusieji globoti užsienin patraukusiųjų vaikus atlaiko nelengvų įsipareigojimų naštą.
“Sekundė” jau rašė apie anūkę dešimtmetį globojančios panevėžietės Vladislavos Lukšienės problemas. Jos dukrai Kristinai nesusiklostė šeimyninis gyvenimas. Moteris, neturėdama tinkamo išsilavinimo, negalėjo savo dukrelei Karinai užtikrinti stabilios ateities čia, gimtinėje, tad laimės ieškoti išvyko į Angliją. Dešimt metų anūkėlę prižiūrinti močiutė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, prašydama laikinai apriboti dukrai motinystės teises, kad ji galėtų tapti mažosios Karinos globėja. V.Lukšienė tvirtino, kad mergaitės motina neprisideda prie dukrelės išlaikymo. Močiutės prašymą teismas atmetė, nes užsienyje dirbanti moteris nesutiko, kad jai būtų apribotos teisės į dukterį. Nebetekusi vilties kaip Karinos globėja gauti valstybės paramą, V.Lukšienė vylėsi, kad valdžia jai grąžins prarastus rublinius indėlius ir už tuos pinigus ji toliau galės rūpintis anūkėle. Tačiau ir šiam jos planui nebuvo lemta išsipildyti. V.Lukšienė tvirtino, kad Karinai labai trūksta motinos, kuri dukrai siunčia tik trumpas mobiliąsias žinutes, tačiau dėl to, kad mama su dukra negali būti kartu, ji nieko nekaltina. “Nesiseka jai užsidirbti, ir užsienyje darbo nėra”,- dukrą teisino V.Lukšienė.
Pasak M.Karkos vidurinės mokyklos socialinės pedagogės D.Kudulytės, situacija šioje šeimoje per keletą mėnesių nepasikeitė – močiutė ir toliau rūpinasi mergaite. Miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Daivos Simonaitienės teigimu, Karina palaiko ryšius su motina. “Ar ją globojanti močiutė ėmėsi naujų žygių bandydama savo dukrai apriboti motinystės teises, mums nežinoma. Šiuos reikalus tvarko teismai”,- sakė D.Simonaitienė.
Laikinųjų vaikų globos namų direktorė Aida Žygelienė tvirtino, kad kol kas vaikų atidavimas į valdišką įstaigą dėl to, kad tėvai išvažiuoja į užsienį, nėra masinis reiškinys.
Istorija, kurią “Sekundei” pasakojo direktorė – skaudi ir pamokama. Darbo svetur pasirengusi ieškoti mama savo sūnaus priežiūrą patikėjo kaimynei. Paliko šiek tiek pinigų, pažadėjusi po mėnesio, kai užsidirbs, atsiųsti daugiau. Lyg ir sukirto rankomis, moteris ramia sąžine, kad vaikas bus prižiūrėtas, išvyko. Deja, kaimynei ryžto rūpintis svetimu berniuku užteko tik kelioms dienoms – praleidusi paliktus pinigus, vaiką atvedė į Laikinuosius vaikų globos namus. “Moteris tvirtino, kad kaimynės berniukas paliktas likimo valiai, o ji nebegali prižiūrėti, nes neturi už ką – motina paliko per mažai pinigų”,- pasakojo A.Žygelienė. Direktorei pavyko susisiekti su likimo valiai palikto berniuko motina, o ši nedelsdama grįžo atgal į Lietuvą ir dėkojo darbuotojams, pasirūpinusiems jos sūnumi. Moteris nesiliovė stebėtis lyg ir patikima kaimyne, kuri taip lengvabūdiškai atsikratė jai patikėtu vaiku.
Valdiškoje įstaigoje anūkus buvo palikusi ir viena močiutė – Anglijoje uždarbiavusi dukra nesiuntė pinigų vaikams išlaikyti. “Ir tą kartą vaikai pas mus ilgai neužsibuvo. Tiesa, motiną teko įspėti: jei nesugrįš – gali likti be vaikų. Mažyliai gimdytojos sulaukė po trijų mėnesių”,- sakė Laikinųjų vaikų globos namų vadovė. Tiesa, yra buvę, kad savo atžalas čia atveda pačios mamos ir prašo pasirūpinti vaikais, kol jos dirbs užsienyje. “Jaunystėje pagimdyti vaikai joms – tarsi kliuvinys. Atžalos trukdo motinų ateitiems planams. Suprantu, kad darbas užsienyje – proga išsigelbėti iš skurdo: už tokį pat darbą ten žmonės gauna daug daugiau nei Lietuvoje, bet nevertėtų pamiršti, kad gyvename ne vien tam, kad patenkintume materialinius poreikius. Gyvename vaikams”,- kalbėjo direktorė.
Pribrendo laikas taisyti įstatymus
Rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Nijolė Stakytė tvirtino, kad kaimo žmones naujovės, matyt, pasiekia vėliau, tad ir bėdų dėl to, kad tėvai, palikę vaikus, darbuojasi užsienyje, dar ne per daugiausia. “Savo atžalas išvykstantieji dažniausiai palieka artimiesiems, įgaliodami juos atstovauti vaiko interesams”,- sakė N.Stakytė. Tarnybos pagalbos prireikia laikinai be tėvų likusiems šešiolikmečiams – be gimdytojų jie negali išsiimti asmens tapatybės kortelės. “Tenka rašyti raštus Migracijos tarnybai, kad vaikai dokumentus galėtų gauti padedami senelių”,- teigė “Sekundės” pašnekovė. Vaikų teisių apsaugos tarnybai teko skelbti vienos mamos paiešką – išvykdama į užsienį šioji vaikus paliko jų močiutei. Globėja, nesulaukusi žadėtųjų pinigų vaikams išlaikyti, pravėrė tarnybos duris. “Rajono gyventojai bene dažniausiai važiuoja į Airiją. Būtų darbo čia – liktų su vaikais. Vargas išveja”,- įsitikinusi N.Stakytė.
“Problemos prasideda įsibėgėjant atostogų sezonui. Be tėvų sutikimo vaikai niekur negali keliauti. Ekskursijos su klase, kelionės pas užsienyje dirbančius tėvus – tai išvykstantieji uždarbiauti dažniausiai pamiršta”,- teigė miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja D.Simonaitienė. Tarnyba neveda statistikos, kiek mieste yra vaikų, kurių tėvai šiuo metu dirba užsienyje. Pasak vedėjos, vargu ar tai įmanoma, nes didžioji dalis išvažiuojančiųjų vis dar dirba nelegaliai ir būtent dėl tos priežasties negali sau leisti kartu pasiimti vaikus.
D.Simonaitienės nuomone, net ir turėdami notaro patvirtintą dokumentą, suteikiantį teisę atstovauti globoti paliktų vaikų interesams, teisiškai globėjai nėra atsakingi už jiems patikėtus nepilnamečius. “Jei toks vaikas padarys nusikaltimą ar kitokią žalą, globėjai nėra įpareigoti ją atlyginti”,- aiškino tarnybos vadovė. Pasak jos, jau yra parengtos įstatymų pataisos, reglamentuojančios užsienyje besidarbuojančių asmenų vaikus globojančių žmonių statusą, – planuojama jiems suteikti teisę atstovauti globotinio interesams teismuose, gydymo ir kitose įstaigose.
“Išvažiuojantieji turėtų pagalvoti ne tik apie svetur uždirbamus pinigus – dažniausiai išlekiama pamiršus pasirūpinti, kaip jausis paliktas vaikas. Mano nuomone, nusprendusieji dirbti užsienyje – nesvarbu – legaliai ar nelegaliai, to mes neklausiame, turėtų ateiti į Socialinės paramos centrą, mokyklą, kur vaikai mokosi, Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pasidomėti, ko reikia, kad paliktam vaikui neiškiltų sunkumų dėl to, kad šalia nėra tėvų”,- įsitikinusi miesto Socialinės paramos centro direktorės pavaduotoja Zita Ragėnienė. Ji apgailestavo, kad tokios praktikos kol kas nėra ir pasiliekančių be tėvų vaikų problemas kiekviena šeima sprendžia kaip išmano arba viską palieka likimo valiai. Dabar, kai net medikai priimdami nepilnametį pacientą reikalauja teisėto jo atstovo, jos nuomone, išvykti ilgesniam laikui tuo nepasirūpinus mažų mažiausiai neatsakinga. “Būtų gerai, jei ateitų patys išvažiuojantieji, o dabar be tėvų liksiančių anūkų ateitimi dažniausiai domisi senyvo amžiaus močiutės”,- sakė direktorės pavaduotoja.
Daugeliui dėl geresnio gyvenimo pasiryžusiųjų išsiskirti su vaikais darbas užsienyje – vienintelė galimybė išbristi iš skurdo ir nevilties. Apeliuojančiųjų į išvykstančiųjų sąžinę, kalbančiųjų apie šeimos tvirtumą, moralines vertybes, gąsdinančiųjų nauja nebekontroliuojamų nepilnamečių nusikalstamumo banga mažai kas klauso – skaudama širdimi palikdami vaikus šventai tiki tai darantys būtent dėl jų šviesesnės ateities.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Piniginės perlaidos, skambučiai, reti trumpi susitikimai ir begalinis ilgesys – taip gyvena vaikai, “išleidę” tėvus uždarbiauti į užsienį.
