Žiūrėdami į sparčiai kertamus medžius, dėl Lietuvos
miškų išlikimo susirūpinę piliečiai skambina pavojaus varpais. Tačiau miškų ūkį
tvarkantys specialistai teigia, kad šalies miškai dar ilgai neišnyks.
Miškų ir miškelių – beveik aštuoniasdešimt tūkstančių
1937 metais Lietuvos (be Vilniaus krašto) valstybinių miškų plotuose buvo 2558 miško masyvai. Dabar Lietuvos valstybiniame miškų kadastre yra įregistruota beveik 80 tūkstančių didelių miško masyvų ir labai mažų miškelių. Pačios svarbiausios yra didžiosios Lietuvos girios ir didesni negu vienas tūkstantis hektarų miškų masyvai. Jie sudaro du trečdalius Lietuvos miškų ploto.
Didžiosios girios ir juose esantys ežerai, upės, pelkės, augalija, gyvūnija yra labai svarbi Lietuvos gamtos dalis, su išlikusia labiausiai natūralia, mažiausiai paveikta ūkinės veiklos aplinka. Dalis girių – Merkinės, Darsūniškio, Rumšiškių, Jurbarko – Grigorijaus Valavičiaus buvo aprašytos 1559 metais. Dauguma didžiųjų girių nuo seno priklausė Lietuvos kunigaikščiams, didikams, buvo jų medžioklės plotai. Rūdininkų girioje buvo didžiojo kunigaikščio Kazimiero medžioklės namai. Lavoriškių-Nemenčinės girioje veikianti Lavoriškių girininkija yra žinoma nuo 1554 metų.
Lietuvoje yra dvidešimt didžiųjų girių, jų plotas – per 10 tūkstančių hektarų. Šalyje priskaičiuota du šimtai penkiasdešimt miško masyvų, jie siekia 1-10 tūkstančių hektarų, tūkstantis trys šimtai miško masyvų nuo 100 iki 1 tūkstančio hektarų. Lietuvoje yra miškų, kurių plotas – nuo 10 iki 100 hektarų. Tokių miškų – šeši tūkstančiai septyni šimtai. Šalyje gausiausia mažų miškelių, jie yra mažesni nei 10 hektarų ploto. Jų Lietuvoje – septyniasdešimt tūkstančių.
Tarp didžiųjų – ir Žalioji giria
Didžiausios girios šalyje yra Druskininkų-Varėnos – maždaug 184 tūkstančiai hektarų, Labanoro-Pabradės – 98 tūkstančiai hektarų. Nuo 20 iki 60 tūkstančių hektarų plotą užima Kazlų Rūdos, Karšuvos, Kapčiamiesčio, Ažvinčių-Minčios, Gaižiūnų-Rumšiškių, Lavoriškių-Nemenčinės, Raguvos-Alančių-Užulėnio-Gružų girios. Rūdiškių ir Rūdininkų girios yra susijungusios su Druskininkų-Varėnos giria. Kiek mažesnės yra Judrėnų-Tverų, Sausašilio-Tumiškės, Biržų, Žalioji, Kulių, Šimonių, Panerių-Kazokiškių-Sukros, Vainagių, Gruzdžių-Gubernijos, Ramuldavos ir kitos girios.
Daugelyje didžiųjų girių vyrauja pušynai, mišrūs pušų ir eglių medynai. Palyginti nedaug didžiosiose giriose yra minkštųjų lapuočių. Beržynų daug yra Biržų, Gruzdžių-Gubernijos giriose. Mišri minkštųjų lapuočių ir spygliuočių yra Žalioji giria. Eglynų – Judrėnų-Tverų-Kulių girioje. Didžiausias, beveik 300 hektarų ploto, Lietuvoje yra išlikęs Dūkšto ąžuolynas. Juodalksnynų daugiausia yra Kazlų Rūdos (16 procentų visos girios ploto), Žaliosios (11 procentų), Biržų (14 procentų), Judrėnų-Tverų (10 procentų) giriose. Didžiausias, 2 tūkstančių 330 hektarų ploto, juodalksnynas yra Birbiliškės miške.
Parengė J.Pukšta
