Praėjusių metų gruodį baigėsi pirmasis paraiškų rinkimo etapas pagal Bendrojo programavimo dokumento priemones. Nacionalinė mokėjimo agentūra gavo daug paraiškų – investicinės paramos pagal dešimt BPD priemonių prašo net 883 subjektai, daugiausia – pagal priemones ”Investicijos į žemės ūkio valdas” – 276 ir ”Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” – 375. Apie paraiškų vertinimo eigą ir su tuo susijusius sprendimus kalbamės su žemės ūkio ministre Kazimiera Prunskiene.
Prasideda pavasario darbai, ir daugelis
pateikusiųjų paraiškas nori daryti investicijas, todėl teiraujasi, kaip vyksta
paraiškų vertinimas.
Džiugu, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra gavo tikrai daug paraiškų investicinei paramai, tačiau toks paraiškų kiekis neabejotinai pailgina paraiškų vertinimo terminus. Tikrai nesinorėtų, kad dėl to tektų nukelti investicijų įgyvendinimą ar sulėtėtų ES paramos lėšų panaudojimas. Susitikimuose su žemdirbiais rajonuose kalbame, kad nemažai pareiškėjų tikisi įsigyti paraiškose numatytą žemės ūkio techniką, skirtą pavasario darbams, jau dabar, tačiau tam kliudo nepriimti sprendimai dėl paramos skyrimo.
Per tris paskutinius mėnesius mes daug padirbėjome ministerijoje, kad paspartintumėm procesus, reikalingus investicinei paramai gauti. Svarbiausias principas – kad daugelis procesų gali vykti ne žingsnis po žingsnio, o paraleliai, nes taip taupomas laikas.
Kokie priimti sprendimai, lengvinantys
pasinaudojimą parama?
Paraiškos teikėjas galės atlikti tam tikrus veiksmus jau prieš paraišką pateikdamas, ir net nelaukti, kol ji bus įvertinta, t.y. atrinkti tiekėją prekėms, paslaugoms ar darbams pirkti. Tačiau svarbu žinoti, kad atlikti veiksmai neprieštarautų Žemės ūkio ministerijos nustatytoms ir su Finansų ministerija bei Specialiųjų tyrimų tarnyba suderintoms prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėms. Galima sakyti, kad pareiškėjo veiksmai iki tol, kol nebus pasirašyta sutartis, yra jo paties rizika, o kad ji sumažėtų, patariama visus veiksmus ir dokumentus derinti su Nacionaline mokėjimo agentūra.
Kad nebūtų trukdžių atlikti investicijas, įsakymu pakeitėme Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles projektų vykdytojams, kurie pretenduoja gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento “Kaimo plėtros ir žuvininkystės” prioriteto priemones bei 2004 ir 2005 metų Gaires pareiškėjams.
Kodėl padaryti šie pakeitimai ir kokią įtaką jie
turės pateikusiesiems paraiškas investicinei paramai?
Anksčiau Gairėse pareiškėjams buvo numatyta, kad pareiškėjas pirkimo procedūras pradeda tik po to, kai su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašo paramos sutartį. Toks būdas garantavo, jog pareiškėjas tiksliai žino, ar jo paraiška yra tenkintina ir kokioms investicijoms yra suteikta parama. Tačiau tokiu metodu buvo nepatenkinta dalis pareiškėjų – jiems tekdavo ilgai laukti, kol paraiška bus įvertinta. Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į keletą kriterijų – į užtrunkantį paraiškų vertinimą, į didelį paraiškų skaičių ir į pareiškėjų pageidavimą bei argumentą, jog dalis investicijų yra būtinos jau šio pavasario darbams, ir nusprendė leisti pareiškėjams pirkimo konkursus organizuoti jau po paraiškų pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nelaukiant jų vertinimo. Dar kartą akcentuoju – kad būtų sumažinta pareiškėjų rizika, pareiškėjas turėtų pateikti NMA visus dokumentus, taip pat ir skelbimo tekstą, jeigu net jį jau publikavo, kad įsitikintų, jog šis atitinka reikalavimus.
Ar tai reiškia, kad jeigu pateikta paraiška
investicinei paramai gauti, tai ji bus būtinai teigiamai įvertinta?
Jokiu būdu ne. Naujos taisyklės nustato, jog pareiškėjas gali organizuoti konkursą paraiškoje numatytoms investicijoms įsigyti po to, kai Gairėse nustatyta paraiška užregistruojama Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniame skyriuje. Vadinasi, nebūtina laukti, kol paraiška bus išnagrinėta, pareiškėjas gali savo rizika daryti investicijas. Tačiau svarbiausia, jog pareiškėjai turi laikytis visų ŽŪM nustatytų pirkimo procedūrų – tai yra privaloma, kitaip bus išleistos nuosavos lėšos, ir jos nebus kompensuojamos. Net jeigu pateikta paraiška ir savo rizika bei atsakomybe atliekamos investicijos, dar nereiškia, jog paraiška bus tenkintina.
Pabrėšiu dar kartą – pareiškėjas pirkimo konkursą turi organizuoti griežtai pagal patvirtintas pirkimo taisykles. Būtina suprasti, kad investicijos, atliktos iki sutarties pasirašymo su Nacionaline mokėjimo agentūra (t.y. iki ES paramos skyrimo), yra pareiškėjo rizika. Reikia žinoti, kad net tinkamai atlikus pirkimo procedūras bei jas suderinus su Nacionaline mokėjimo agentūra, lėšos gali būti nekompensuojamos (projektui neatitikus tinkamumo kriterijų, pritrūkus lėšų ir pan.).
Ką konkrečiai dėl pakeistų taisyklių turi žinoti
pareiškėjas?
Įvykdęs įsakymu nustatytas pirkimo procedūras ir išrinkęs nugalėtoją, pareiškėjas visus su pirkimu susijusius dokumentus (dėl komisijos sudarymo, technines specifikacijas, kvietimus teikti pasiūlymus, nugalėtojo išrinkimo ir kt.) privalo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ir, svarbiausia, tik gavęs jos pritarimą, pirkti.
Pareiškėjas turi žinoti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros pritarimas pareiškėjo konkursinei dokumentacijai jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjui bus suteikta ES finansinė parama.
Investicijos, atliktos iki sutarties pasirašymo su Nacionaline mokėjimo agentūra, yra kompensuotinos tik tuo atveju, jei projektas atitinka visus tinkamumo kriterijus, bei yra patvirtinamas Projektų atrankos komiteto.
Kadangi lėšos, skirtos Bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti, yra ribotos, projektai bus rikiuojami pagal jiems suteiktus ir Gairėse patvirtintus prioritetinius balus. Todėl net ir tinkami finansuoti projektai gali negauti ES paramos ir visos atliktos investicijos bus nekompensuojamos.
Kalbėjosi Vilma Kavaliauskienė
