Šį savaitgalį panevėžietis Bronius Glemža švenčia savo
kūrybinės veiklos 40-metį. Nuo 20 metų kultūros srityje besidarbuojantis
energingas meno vadovas, sekmadienį panevėžiečius pakvietęs į kapelų šventę
“Prie Lėvens”, vyksiančią Panevėžio muzikiniame teatre, ir dabar vis dar su tuo
pačiu jaunatvišku užsidegimu dirba savo pamėgtą darbą, nuosavu automobiliu
kasdien skuba tai į Kupiškį, tai Pasvalio link, tai į Pakruojo rajoną.
Laisvalaikio šis žmogus turi labai nedaug, nes šiuo metu dirba net šešiose darbovietėse – vadovauja kapeloms ir vokaliniams kolektyvams.
Simpatija – akordeonui
Panevėžio konservatorijoje chorvedybą baigęs B.Glemža muzikalumą tvirtina veikiausiai paveldėjęs iš tėvų: jo tėtis grojo mandolina, mama giedojo chore. Nuo mažens sukęsis tarp muzikalių žmonių pašnekovas nė neabejojo, kad ir pats gyvenimą susies su muzika. “Mama nupirko akordeoną, tad juo anksti išmokau groti. Besimokydamas II kurse, akompanuodavau šokiams. Groju įvairiais klavišiniais instrumentais, bet akordeonas man labiausiai patinka”, – tvirtina ponas Bronius.
Iš Kupiškio rajono kilęs muzikantas ir daugelio kolektyvų vadovas baigęs studijas pasakoja grįžęs dirbti į gimtojo miesto kultūros namus: vadovavo mišriam chorui, kapelai, vokaliniams ansambliams. Su jais rengė koncertus, dalyvaudavo konkursuose. Po 3 metų vyriškis buvo pakviestas dirbti į Varėną, paskui – į Druskininkus. Po kelerių metų, praleistų Dzūkijoje, tėvams pageidaujant atvyko į Panevėžį.
Varžėsi laidose
“Kai grįžau, taip šiame mieste ir nutūpiau. Kur tik mano nebuvo dirbta! Vienos iš rimčiausių pareigų buvo meno vadovo Lietuvos aklųjų draugijos tarprajoniniuose kultūros namuose – 8 metus tos organizacijos kolektyvams vadovavau”, – prisimena meno vadovas. Dabar jo meninė veikla sukasi bent keliose vietose: Panevėžio profesinio rengimo centre panevėžietis vadovauja kapelai ir vokalinei grupei, kurioje dainuoja ir garsusis buvęs A.Bandzos vaikų globos namų auklėtinis Radžius Aleksandrovičius, Kupiškyje jau 8-eri metai gyvuoja ir miestą garsina “Kupiškėnų kapelija”, iš pradžių sėkmingai pasirodžiusi laidoje “Duokim garo!”, bet vėliau pasidavusi garsiesiems “Ventukams”. Su šiuo kolektyvu B.Glemža yra apvažiavęs ne vieną užsienio šalį – Lenkiją, Prancūziją, Daniją, Baltarusiją, Ukrainą. Norint tapti “Kupiškėnų kapelijos” nariu, kandidatams tenka net konkursą pereiti – tiek norinčiųjų šiam kolektyvui atstovauti atsiranda.
Geriausiu Pasvalio rajono kolektyvu kasmet pripažįstama Pušaloto kapela “Prie Lėvens” – irgi pono Broniaus pastarųjų 10 veiklos metų šiame rajone rezultatas. Kapela, patekusi į geriausiųjų dvyliktuką, gegužės 6-ąją dalyvaus laidoje “Gero ūpo!” B.Glemžos suburtas Pakruojo rajono Klovainių vokalinis ansamblis “Nerimo tiltai” neseniai Kelmėje vykusio konkurso “Sidabriniai balsai” II ture iškovojo 3 vietą. Jau 5 metus gyvuoja jo vadovaujamas Panevėžio rajono Bernatonių vokalinis ansamblis “Šaltinis”, kapela, pagal autorinę sutartį meno vadovas dirba Pasvalio rajono Norgėlų laisvalaikio centre. Net keli iš visų išvardytų kolektyvų yra išleidę po 2 muzikinius albumus.
Grojo vestuvėse
“Nėra lengva dirbti keliose vietose. Kartais per dieną tenka būti ne viename rajone. Vis svarstau, kad kurio nors darbo reikėtų atsisakyti, bet kiekvienas paties suburtas kolektyvas yra vienodai brangus – nė kurio mesti. Iš tikrųjų kaimo žmones išjudinti man nėra sunku, tik reikia turėti ugnelės dirbti su kolektyvais”, – atviras buvo kultūros darbuotojas. Į kultūrinę veiklą B.Glemža sako įtraukęs ir žmoną, ji dabar dirba Krekenavos kultūros centro Naujarodžių filiale.
Su žmona Stanislava pašnekovas susipažino irgi per muziką. “Visą gyvenimą esu grojęs vestuvėse, tik pastaruosius 10 metų jau nebeužsiimu tokia veikla. Žmona buvo vienose vestuvėse pamergė, o aš jose grojau. Taip likimas mus ir suvedė”, – tvirtina panevėžietis.
Sunku parinkti repertuarą
B.Glemža pasakoja bendradarbiaujantis su keliais Panevėžio kompozitoriais, tačiau glaudžiausius ryšius palaiko su Žygintu Anilioniu. Kapelų ir vokalinių kolektyvų vadovas ir pats kuria muziką, o kartais net parašo ir žodžius. “Geriausios mintys dažniausiai ateina į galvą naktį”, – prisipažįsta pašnekovas.
Muzikanto tvirtinimu, parinkti kolektyvui repertuarą nėra lengva, o tuo labiau sunku, kai tų kolektyvų turi keletą – tenka padirbėti, kad surastum skirtingus repertuarus. Tačiau tokie sunkumai B.Glemžos nebaugina: jis ir išėjęs į pensiją ketina tęsti savo veiklą. Ko toji veikla verta, panevėžiečiai galės įsitikinti atvykę į Muzikinį teatrą, kuriame pasirodys apie 100 pono Broniaus vadovaujamų saviveiklininkų.
Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Kūrybinės veiklos 40-metį švenčiantis kultūros darbuotojas vis dar nestokoja entuziazmo dirbti.
