Šią savaitę daugiabučių namų savininkų bendrijų
pirmininkai ir jų atstovai rinkosi aptarti, kaip bendrijos galėtų ekonomiškiau
tvarkytis. Ne vieną dalyvavusįjį pribloškė Bendrijų asociacijos prezidentės
Gitanos Mileikaitės išsakyta mintis, kad mokestis už teritorijos ir želdynų
tvarkymą yra neteisėtas. Taip pat aptartos šilumos punktų renovacijos bei karšto
vandens skaitiklių butuose priežiūros problemos.
Šias paslaugas, pasak G.Mileikaitės, privalo iš savo lėšų atlikti pats šilumos tiekėjas. Susirinkime siūlyta bendrijoms lėšų ieškoti sudarant nuomos sutartis. Tačiau verta pasvarstyti, ar tuomet tiekėjai nepadidins mokesčių ir dar labiau nepatuštins gyventojų kišenių.
Turtėjimas iš nuomos
G.Mileikaitė pabrėžė, kad bendrija pajamas gali gauti ne tik surinkdama mokesčius iš gyventojų, bet ir sudariusi nuomos sutartis. “Asociacija gavo telekomunikacijų bendrovių sutikimą dėl tokių sutarčių. Bendrijos pačios gali kreiptis į jų vadovus dėl objekto naudojimo sutarčių sudarymo”, – pažymėjo G.Mileikaitė. Panevėžyje, anot jos, kol kas nepasitaikė tokio atvejo, kad bendrija pareikalautų iš telekomunikacijos bendrovės nuomos mokesčio už objekto naudojimą. Sostinėje jau įsivyravęs tokio mokesčio standartas: 2-3 litų už abonentą ir keli šimtai už kiekvieną ant stogo iškeltą bendrovės anteną.
“Ne mes turime lopyti ir tvarkyti tai, ką pridirba kas nors atėjęs į mūsų namus ir dar gauna pelną”, – pabrėžė G.Mileikaitė.
Panaudos sutartis bendrijos gali sudaryti ir su šilumos, dujų tiekėjais, savo produkciją tiekiančiais namo inžineriniais tinklais. Tačiau, pasak prezidentės, lazda turi du galus: sulaukę reikalavimo dėl nuomos mokesčio tiekėjai vartotojams gali pakelti kainas.
Mokesčiai imami neteisėtai
Asociacijos prezidentė pažymėjo, kad nesuprantama, kodėl bendrijos privalo mokėti teritorijos valymo mokestį. “Pagal bendrijų įstatymą jos prisiima tik bendro naudojimo patalpų ir įstatymo nustatyta tvarka paskirtos teritorijos priežiūrą, t.y. išsinuomotos, nusipirktos arba gautos dovanojimo būdu žemės”, – akcentavo prezidentė. Ji pabrėžė, kad miesto teritorijoje esanti žemė Vyriausybės yra priskirta Savivaldybei. “Vadinasi, viskas, kas yra šalia jūsų namų, priklauso Savivaldybei, nors gyventojai patys moka už teritorijos valymą ar netgi dar ir už želdynų priežiūrą”, – susirinkusiesiems paradoksalią situaciją priminė G.Mileikaitė. Pasak jos, kai kuriems namams per metus šis mokestis pasiekia net kelis tūkstančius litų. “Ne iš tos kišenės už šiuos darbus turi būti mokama. Čia mums Savivaldybė turėtų mokėti, kad mes jos žemę tvarkome ir valome”, – pabrėžė prezidentė.
Daugiabučių namų bendrijų asociacijos Panevėžio skyrius dar rugsėjį kreipėsi į miesto Savivaldybę prašydamas inicijuoti miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimą. Tačiau gavo atsakymą, kad biudžete nėra numatyta lėšų teritorijoms šalia daugiabučių namų tvarkyti, ir pažadėta kreiptis į Finansų ministeriją, kad 2005-iesiems skirtų papildomai lėšų. Asociacija, gavusi tokį Savivaldybės atsakymą, ryžosi kreiptis į Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje Leoną Alesionką bei Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Panevėžio apskrities skyrių, kad inicijuotų tvarkymo ir švaros taisyklių neteisėtų punktų panaikinimą. Anot G.Mileikaitės, atsakymo tikimasi sulaukti per mėnesį. “Savivaldybė vilkina laiką ir taupo savo pinigus – juos renka iš gyventojų. Vilniuje ir Kaune tokie dalykai jau sustabdyti, Panevėžio valdžia, jei elgtųsi protingai, taip pat turėtų pasekti didmiesčių pavyzdžiu”, – akcentavo prezidentė. Pasak jos, žiniasklaidoje buvo nuskambėjęs miesto valdžios pažadas, kad bus rengiami detalieji planai ir namams priskirtos teritorijos. “Už tai būtume labai dėkingi. Bendrija, būdama žemės savininke, joje galėtų ir tvarkytis kaip nori – pasistatyti tvorelę, užsitverti įvažiavimą į kiemą. Tik ačiū už tokį sprendimą galėtume pasakyti”, – kalbėjo prezidentė.
Renovacija tiekėjo lėšomis
Susirinkime išsakytos abejonės, kas ir kieno lėšomis turi atlikti šilumos punkto renovaciją. “Iki šiol buvo vykdoma agitacija ir savotiškas gąsdinimas esą neatlikusiesiems renovacijos bus nutrauktas karšto vandens tiekimas arba jis bus nekokybiškas. Asociacija nėra prieš šilumos punktų renovaciją, bet ji turi būti atliekama protingai”, – akcentavo G.Mileikaitė. Ji teigė, kad dabar, paveikti priverstinės kampanijos, punktus renovavo 414 daugiabučių namų iš 775.
Tačiau Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodoma, jog šilumos tiekėjas, atlikdamas tiekimo sistemos modernizavimo darbus, turi įrengti modernizuojamos šilumos tiekimo sistemos reikalavimus atitinkančius šilumos punktus vartotojų pastatuose. “Dar savo punktų nerenovavusias bendrijas kviečiame reikalauti tiekėjo, kad tai padarytų už savo lėšas. Kol neaišku, kas turi finansuoti renovacijos darbus, geriau nuo jų susilaikyti”, – pabrėžė asociacijos prezidentė. Jos teigimu, AB “Panevėžio energija” pagal Šilumos ūkio įstatymą privalo vykdyti ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių priežiūrą. “Gyventojų pareiga tik pranešti apie gedimus. Net statyti turėtų pats tiekėjas, o ne vartotojas”, – tvirtino G.Mileikaitė.
Sutarčių siūloma nepasirašinėti
Asociacija įsitikinusi, kad ir Savivaldybės patvirtinti šilumos punktų priežiūros maksimalūs tarifai – 16-25 ct už kv. m be PVM – yra nepagrįsti. Anot prezidentės, toks mokestis yra per didelis. Asociacijai, remiantis AB Butų ūkio bei AB “Panevėžio energija” pateiktais kainynais, atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad standartiniam daugiabučiam pakanka 7 ct už kv. m be PVM. Pasak G.Mileikaitės, į kainyną buvo įtraukta net visiškai absurdiškų darbų – AB Butų ūkis apmokestino radiatorių plovimą įsipareigodama kasmet vartotojų butuose nuimti radiatorius, juo praplauti ir vėl užkabinti. “Dabar gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis – niekas pasaulyje nemoka už neatliekamus darbus, tai kodėl mes turime mokėti? Kad AB Butų ūkis išsilaikytų?” – retoriškai klausė asociacijos viceprezidentė Ramutė Čižienė.
Naujas Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šilumos tiekėjai su vartotojais gali sudaryti keturių rūšių sutartis. AB “Panevėžio energija” yra pateikusi kol kas tik vieną – šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau, pasak G.Mileikaitės, asociacija siūlo susilaikyti ir neskubėti pasirašyti. “Iš 40-ies jos punktų tik 11 nekelia abejonių. Nėra apibrėžtų sąvokų, nenustatyti sutarties objektai, netgi nenurodyta vartojimo riba”, – tvirtino prezidentė.
Kreipsis su reikalavimais
Susirinkime Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija parengė kreipimąsi Savivaldybės administracijai, merui bei Tarybos nariams. Jame išdėstyta 13 reikalavimų, iš jų – kasmet Specialiam daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondui skirti mažiausiai po 100 000 litų. Taip pat įpareigoti AB “Panevėžio energija” įrengti karšto vandens ruošimo įrenginius vartotojo šilumos punkte bendrovės lėšomis bei pakeisti miesto tvarkymo ir švaros taisyklių punktus, neatitinkančius Savivaldos, Daugiabučių namų bendrijų įstatymų bei kitų teisės aktų.
G.Mileikaitė pažymėjo, kad nuo 2001-ųjų įkurta asociacija pagausėjo per pastarąjį pusmetį – kelerius metus jungusi tik aštuonias bendrijas, dabar ji vienija jau 28. Tačiau tai – tik maža dalelė. Šiuo metu mieste yra susikūrę apie 800 bendrijų. “Mes nagrinėjame klausimus, susijusius su bendrijų valdymu, padedame apsiginti nuo nesąžiningų sandėrių su tiekėjais, nagrinėjame konkrečius skundus”, – apie asociacijos veiklą susirinkusiesiems kalbėjo G.Mileikaitė. Ateityje, anot jos, bus siekiama iškovoti bendrijoms geresnes pastatų renovacijos sąlygas su tiekėjais derantis dėl nuolaidų. Be to, kaip pažymėjo prezidentė, asociacija turi teisę vykdyti administravimo funkcijas, todėl ateityje įmanoma, kad ji galėtų tapti AB Butų ūkio konkurente. “Gyventojai turėtų ne aklai pasirašinėti ir mokėti, o rinktis, kas jiems naudingiau ir pigiau”, – akcentavo G.Mileikaitė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Susirinkusieji bendrijų atstovai pasiryžę vietoje neteisėtų mokesčių pakišti špygą.
