Beveik 18 hektarų plotą užimančios miesto kapinės
Šilaičių kaime buvo atidarytos 1979-aisiais. “Buvo manoma, kad jų užteks
dvidešimt penkeriems metams. Dabar eina 26-ieji kapinių eksploatavimo metai,
vietos naujoms kapvietėms beveik nebeliko”,- tvirtino UAB “Panevėžio gatvės”
direktorius Petras Giedrikas. Kad kapines teks plėsti – akivaizdu ir šalia
ūkininkaujantiems žmonėms. Jie itin sunerimę dėl to, kad kapinės plėsis Uliūnų
link. “Toje vietoje eina vienintelis keliukas, kuriuo galime pasiekti savo
žemę”, – tvirtino žemės šalia Šilaičių kapinių savininkė panevėžietė Aldona
Žukauskienė. Pasak moters, kapinių tvorai pasislinkus strateginio keliuko link,
ji ir kiti tuo keliu besinaudojantys ūkininkai negalėtų privažiuoti. “Tektų
samdytis malūnsparnį”,- juokavo A.Žukauskienė.
Nežinia, kaip pasiektų savo valdas
Šalia miesto kapinių tėvo žemę paveldėjusi tremtinė A.Žukauskienė teigė nė neįtarusi, kad kapinės kada nors gali trukdyti čia ūkininkaujantiems žmonėms. “Iki šiol dėl to nekilo problemų. Šalia kapinių yra keliukas. Juo į savo žemes važiuodavau ne tik aš, bet ir kiti ūkininkai. Išgirdome, kad kapinės plėsis, ir pradėjome nerimauti – ar tik neliksime be kelio”,- sakė žemės savininkė.
Pažvelgus į jos pateiktą žemės nuosavybės planą, akivaizdu, kad šalia kapinių einantis keliukas – vienintelis, leidžiantis pasiekti savo valdas, nevažiuojant per kitiems ūkininkams priklausančias žemes. “Aplinkui tik ir kalbama, kad kapinės plėsis būtent į mums taip svarbaus keliuko pusę, tačiau kol kas neteko girdėti, kas tuomet bus su mumis? Ar aptvėrusi naują teritoriją kapinėms valdžia pasirūpins ir nuo išorinio pasaulio atkirstais ūkininkais?”- nerimavo A.Žukauskienė.
Vietos jau trūksta
“Šiais metais vietų naujoms kapvietėms Šilaičių kapinėse nebeliks”,- “Sekundei” sakė “Panevėžio gatvių” vadovas P.Giedrikas. Nuo 1979-ųjų, kada pradėtos eksploatuoti naujosios miesto kapinės, iki iki 1984-ųjų mirusieji buvo laidojami naujai skirtose kapvietėse. Vėliau pradėta laidoti jau šeimos kapvietėse. Kasmet amžinojo poilsio miesto kapinėse atgula apie 500 žmonių. Pernai Šilaičių kapinėse palaidota 540 mirusiųjų, iš jų 288 naujai skirtose kapvietėse. “Buvo planuota suformuoti apie 7000 kapviečių, tačiau išėjo daugiau. Kapinės užpildytos. Laidojama daugiausia anksčiau skirtose šeimų kapvietėse”,- teigė P.Giedrikas.
Kurį laiką ūkininkai gali būti ramūs
Kapinių teritoriją planuojama plėsti. Projekte numatyta, kad nauja teritorija drieksis nuo esamų kapinių tvoros magistralės “Via Baltica” link, t.y. kapinės priartės prie kelio. “Žinoma, bus išlaikyti visi įstatymuose numatyti reikalavimai, palikta vietos apsauginei zonai, skiriančiai magistralę nuo kapinių”,- pasakojo “Panevėžio gatvių” vadovas. Naujoje teritorijoje bus galima suformuoti apie 1000 šeimyninių kapviečių. “To turėtų pakakti penkeriems šešeriems metams”,- mano P.Giedrikas. Kaip miesto kapinės bus plečiamos vėliau, “Panevėžio gatvių” vadovas nesiryžo prognozuoti. Jis užtikrino, kad artimiausius penkerius metus šalia kapinių ūkininkaujantys žmonės dėl jiems itin svarbaus keliuko gali būti ramūs – į jį kol kas nepretenduojama.
Direktorius neatmetė galimybės, kad vėliau, kai bus užpildyta kapinių teritorija šalia magistralės, tvorą teks kelti Uliūnų link. “Kad ir kaip ten būtų, manau, bus tariamasi su vietos gyventojais ir atrasime visus tenkinantį sprendimą”,- įsitikinęs P.Giedrikas.
Beje, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Šilaičiuose ruošiant vietą miesto kapinėms iš dabartinės kapinių teritorijos buvo iškeldinti ten gyvenę žmonės. Neatmetama galimybė, kad kapinėms plečiantis ir artėjant prie sodybų, jų šeimininkams gali tekti kraustytis toliau nuo kapų. Visas persikraustymo ir žemės paėmimo valstybės reikmėms išlaidas dengia valstybė, tad gelbėjimasis nuo kapų kaimynystės tam tikru atžvilgiu gali būti netgi pelningas.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. P.Giedrikas teigė, kad kapines plėsti būtina, tačiau bent jau penkerius metus valstybė į strateginį keliuką nepretenduoja.
