Pernai pavasarį importuotos indiškos arbatos likimą spręs mitybos specialistai

Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos
tarnyba (VMVT), neseniai atlikusi patikrinimą pagal kliento pateiktą skundą,
pareikalavo iš prekybos išimti šalies vaistinėse bei prekybos centruose
platinamą indišką arbatą “Gokul”. Toks sprendimas priimtas arbatoje radus
neleistinų maistinių dažų ir nustačius trigubai didesnį, nei nurodyta gamintojo,
švino kiekį. Šią prekę tiekianti farmacinė UAB “Briva” įpareigota prieš Lietuvos
įstojimą į ES atvežtą, bet jau po gegužės 1-osios registruotą arbatos partiją
išimti iš prekybos.

Nėra nuodinga

Tikrinti minėtą produktą prireikė vartotojui pasiskundus, kad, užpylus “Gokul” miltelius karštu vandeniu, arbata nusidažo keliomis spalvomis. Pasak apskrities VMVT Maisto priežiūros skyriaus vedėjos Violetos Krivickienės, atlikus tyrimus, produkte buvo aptikta trijų rūšių maistinių dažų ir tris kartus didesnis, nei nurodyta gamintojo, švino kiekis. V.Krivickienės tvirtinimu, nors elektroniniu paštu paklausti apie maistinius dažus Indijos gamintojai atsakė, kad jų šalyje į arbatą dėti pagal higienos normas leistiną dažų kiekį galima, pas mus turi būti vadovaujamasi ES direktyvomis, kuriose, anot specialistės, reikalaujama, kad arbatoje maistinių dažų nebūtų, kituose produktuose jie galimi. Be to, V.Krivickienės teigimu, apie tai, jog “Gokul” yra maistinių dažų, netgi prekės sertifikate nebuvo nurodyta.

Šiame sertifikate, kaip tvirtina Maisto priežiūros skyriaus vedėja, neteisingai gamintojai nurodė švino kiekį: nors mūsų šalyje leistinas švino kiekis arbatoje nėra reglamentuotas, tyrimais jis nustatytas didesnis nei nurodyta, ir tai yra pažeidimas. Anot V.Krivickienės, VMVT tikslas – apsaugoti rinką nuo nesaugių produktų, o ši arbata kaip tik toks produktas ir yra, todėl tiekėjas įpareigotas išimti ją iš prekybos. “UAB “Briva” turės paaiškinti, ką toliau su “Gokul” arbata ketina daryti. Ji nėra nuodinga, tačiau nesaugi”, – sakė Maisto priežiūros skyriaus vadovė.

Galima perkvalifikuoti kaip gėrimą

Farmacinės bendrovės “Briva” rinkodaros direktoriaus Naglio Šyvio tvirtinimu, arbata “Gokul” bendrovė prekiauja jau penkerius metus ir iki šiol jokių nesusipratimų dėl to neturėjo, nes iki įstojant Lietuvai į ES prekė atitiko visus keliamus reikalavimus. Anot pašnekovo, ir dabar nėra pagrindo manyti, kad arbata yra toksiška ar netinkama vartoti, nes apskrities VMVT specialistai nustatė tik ženklinimo pažeidimų. “Aš pats tokią arbatą geriu ir toliau gersiu, nes ji tik tiek nesaugi, kad gamintojas nenurodė joje esančių maistinių dažų ir neatitiko tiriamo ir nurodyto švino kiekis, – sakė “Brivos” atstovas. – Tą arbatos partiją mes turime pristatyti į Respublikinį mitybos centrą, kuris ir spręs tolesnį šios prekės platinimo būdą: arba turime gauti sutikimą arbatą perkvalifikuoti kaip gėrimą ar prieskonių mišinį, kuriuose yra leistinų maistinių dažų, arba toliau vešimės iš gamintojų “Gokul” arbatą be dažiklių”. Dabar iš prekybos išimta partija (maždaug 200 kilogramų arbatos), N.Šyvio tikinimu, greičiausiai iš viso nebebus prekiaujama – ją teks sunaikinti.

Nuogąstavo dėl ko kito

Specialistas teigia prieš 4 mėnesius laikęs toksikologijos egzaminą ir gerai žinantis, kad, pavyzdžiui, žuvyje, jei kas ją tirtų, rastų kelis kartus daugiau švino nei jo buvo rasta indiškoje “Gokul” arbatoje. “Tai buvo tik pėdsakinis šio sunkiojo metalo kiekis, galėjęs pakliūti nuo pakuotės ir todėl viršijęs gamintojo nurodytąjį. Mes dar kartą atliksime tyrimus ir detaliai aiškinsimės šiuos rodiklius”, – patikino rinkodaros direktorius. Jis pažymėjo, kad sunkiųjų metalų normos arbatoje nėra nurodytos jokiuose normatyvuose.

Pašnekovo tvirtinimu, maži kiekiai švino žmogaus organizmui yra netgi reikalingi: 1 kilograme žuvies produkto leidžiama 1,5 miligramo šio metalo, o kilograme grynos arbatos tebuvo užfiksuota 0,6 miligramo švino. Tad nežinia, kiek reikėtų suvartoti iš karto arbatos, kad ji galėtų pakenkti.

Bendrovės atstovas per patikrinimą prisipažino labiausiai nuogąstavęs dėl to, kad arbatoje nebūtų rasta vadinamųjų Sudano dažų, kurie turi kancerogeninių junginių, kaip tikima, galinčių sukelti vėžines ligas. Pasak jo, net 4 kartus atlikti tyrimai paneigė bet kokius nuogąstavimus. Kaip teigė UAB “Briva” atstovas, prieš pradėdama platinti “Gokul”, bendrovė labai detaliai atliko pirmosios jos partijos tyrimus ir nuo šiol tokius tyrimus ketina kartoti vėl.

Angelė Valentinavičienė
tel. 511223, angele@sekunde.com

A.Repšio nuotr. Apskrities VMVT Maisto priežiūros skyriaus vedėjos V.Krivickienės teigimu, tarnybos tikslas – apsaugoti rinką nuo nesaugių produktų.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto