Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ragina medikus
nepradėti streikuoti, o atlyginimus didinimo klausimą spręsti kitomis priemonėmis.
Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu svarsto priemones, kaip per streiką būtų apsaugotos pacientų teisės, o gydymo įstaigas apsaugoti nuo ieškinių dėl nesuteiktos pagalbos lavinos. Antradienį sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga ruošimąsi streikui aptarė su parlamento vadovu.
“Gydytojų reikalavimai pagrįsti. Jų atlyginimai, ypač universitetinėse ligoninėse, tikrai maži. Jei žmogus, atsimokęs 7-10 metų, gauna 800 litų, jis už tokį atlyginimą ne tik negali pragyventi, bet jo išsilavinimas nevertinamas, – po susitikimo žurnalistams sakė A. Paulauskas. – Šitie klausimai turi būti sprendžiami, bet ne tokiomis priemonėmis, nes jos niekur neveda. Streikai, drastiškos, radikalios priemonės neturi pabaigos. Vyriausybė šiandien sutinka didinti atlyginimus, turi planą ir jį nuosekliai vykdo”.
Pasak Seimo Pirmininko, toks kelias mūsų civilizuotoje visuomenėje, ypač medicinos srityje, nepriimtinas. “Šiandien sistemos ir jos vadovų išmušimas iš ritmo, aiškinimasis, įtraukimas į streikų organizavimus ir jų prevenciją, atima daug laiko sprendžiant pagrindines problemas”, – pažymėjo A. Paulauskas.
Kaip teigė Ž. Padaiga, ministerija šiuo metu svarsto, kokių reikės imtis priemonių, kad per streiką būtų maksimaliai apsaugoti pacientų interesai. Artimiausiu metu gydymo įstaigų vadovus žadama informuoti, kokia tvarka turi vykti streikas, jie bus prašomi pateikti vardinius sąrašus medikų, kurie streiko dienomis turės teikti būtinąją pagalbą pacientams.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo, kitą savaitę Trišalėje taryboje numatoma apibrėžti, kas yra būtinoji pagalba. Jis patikino, jog kai kuriose gydymo įstaigose, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto ligoninėje, bus teikiama visapusiška pagalba. Mat su jų darbuotojais yra pasirašytos kolektyvinės sutartys, kuriose numatyta, kad jei sutartis nėra pažeista, streikuoti medikams negalima.
Kartu ruošiamasi galimai teisinių ieškinių gydymo įstaigoms dėl nesuteiktos pagalbos ir padarytos žalos bangai. Kol kas dar ne visos sveikatos priežiūros įstaigos yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu.
“Situacija gresia didžiuliu susipriešinimu. Per mėnesį į sveikatos priežiūros įstaigas gyventojai kreipiasi daugiau nei 2 mln. kartų. Visa ta banga po streiko dar didesne lavina užgrius tą pačią sveikatos priežiūros sistemą, – prognozavo ministras. – Žmonės nedirbs, jie sirgs, bus nepatenkinti, nesukurs bendrojo vidaus produkto (BVP), pinigų daugiau neatsiras. Padidėjus susipriešinimui, mes patys dar metus, užuot visi kartu darę rimtas reformas, turėsime glaistyti nesutarimus ir vėl bandyti planuoti visus veiksmus iš naujo”.
Ž. Padaiga pabrėžė, kad medikai turi teisę streikuoti, todėl prieš juos nebus imtasi jokių sankcijų. Net jei streiko metu medikai atsisakys dirbti, jiems bus mokamas vidutinis atlyginimas.
Pasak ministro, net jei streikas, kaip ir planuota, prasidės gegužės 17 dieną, Vyriausybė neketina dar labiau nusileisti. Vyriausybė savo įsipareigojimus padidinti atlyginimus esą jau surašė ir ketina juos vykdyti, nepaisant to, ar bus streikas, ar ne. Šiuo metu, Ž. Padaigos teigimu, galimybių dar labiau padidinti medikų atlyginimus nėra.
Medikai streiką ketina atšaukti tik tuomet, jei Ministrų kabinetas patenkins jų reikalavimą atlyginimus padidinti pusantro karto. Vyriausybė yra nusprendusi nuo gegužės 1 dienos atlyginimus padidinti 24 proc., tam papildomai surasta 167 mln. litų.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gydytojų ir slaugytojų algoms padidinti 50 proc. reikėtų 350 mln. litų. Medikų atstovai tvirtina, kad tam pakaktų 100 mln. litų.
“Šių metų biudžetas yra patvirtintas ir suskirstytas. Negalime mes jam daryti tokios įtakos, kad iš kurios nors srities atimtume 100 mln. litų ir duotume kitai”, – kalbėjo Ž. Padaiga.
Anot jo, anksčiausiai galimybė įgyvendinti visus medikų reikalavimus gali atsirasti rudenį, kai bus planuojamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondas. “Jei jis didės taip, kaip šiemet, manau, kad galimybė atsiras”, – pažymėjo ministras.
Tačiau jis suabejojo, ar daug lėšų papildomai sveikatos apsaugai bus numatyta perskirstant šių metų biudžetą: “Per pirmąjį šių metų ketvirtį, kiek žinau, papildomai buvo surinkta apie 60 mln. litų. Tai nėra didelė suma. Vyriausybė ir Seimas turi nuspręsti, kokioms sritims skirti papildomą finansavimą. Manau, kad dalis tų lėšų galėtų būti skirta sveikatos apsaugai”.
A. Paulauskas savo ruožtu pažadėjo siūlyti valdančiosios koalicijos partneriams kitų metų biudžete sveikatos apsaugos sistemai skirti per 4 proc. BVP vietoj šiuo metu skiriamų 3,8 proc.
ELTA
