Šalyje iš didžiausių miestų tik Panevėžyje karštas vanduo
iki šiol dar tiekiamas atvira sistema – tas pats vanduo (šilumnešis) naudojamas
ir karštam vandeniui buityje, ir pastatų šildymo sistemose patalpoms šildyti.
Šis būdas atėjęs iš Rytų. Vakarų Europos šalyse jis nenaudojamas, nes atvira
sistema yra neekonomiška.
Specialiai paruoštas termofikacinis vanduo, tiekiamas iš miesto katilinių, turi atitikti higienos normas, turi būti tinkamas maistui ruošti, t.y. turi atitikti geriamo vandens reikalavimus. Naudojant termofikacinį vandenį buities reikmėms, šio vandens paruošimas brangiai kainuoja. Norint pagaminti 4 tūkst. kubinių metrų minkštinto vandens, tenka papildomai sunaudoti 1 tūkst. kub. m vandens, kuris išleidžiamas į kanalizaciją.
Tokiu būdu per metus į atvirus vandens telkinius išleidžiama apie 200 tūkst. kub. m sunaudoto karšto vandens, skirto termofikaciniam vandeniui – šilumnešiui paruošti. Be to, vandeniui minkštinti naudojama sieros rūgštis, valgomoji druska. Dabar šimtais tonų skaičiuojamos pabrangusių reagentų sąnaudos karšto vandens vieno kubinio metro kainą pakelia ne vienu litu.
Atviroje sistemoje, naudojant tą patį termofikacinį vandenį ir patalpoms šildyti, neužtikrinama buityje naudojamo karšto vandens reikiama temperatūra, atitinkanti nustatytas higienos normas, neišlaikomi saugumo technikos reikalavimai (atsiranda galimybė apsiplikyti karštu vandeniu). Jei tiekėjai neribotų karšto vandens temperatūros, gyventojai gautų tik garus ir atsukę čiaupus nusiplikytų.
Panevėžyje per šildymo sezoną daugiabučiuose namuose neveikiant karšto vandens temperatūros reguliatoriams ir nesant kitų šilumos reguliavimo įtaisų, iš čiaupų bėga labai karštas, iki 80-90 laipsnių temperatūros, vanduo, nors turėtų būti nuo 50 iki 60 laipsnių. Žiemos metu, atšalus orams, šilumos tiekėjai turėtų didinti tiekiamo termofikacinio vandens temperatūrą iki 100 laipsnių ir daugiau, tačiau pastatuose neveikiant karšto vandens temperatūros reguliatoriams, tokios temperatūros vandens tiekimą apriboja karšto vandens skaitiklių butuose techninės charakteristikos – aukšta temperatūra gali sugadinti karšto vandens skaitiklius.
Taigi primename, kad vartotojams, vis dar besinaudojantiems atvira karšto vandens tiekimo sistema, šilumos punktuose esant nesutvarkytiems karšto vandens temperatūros reguliatoriams, šildymo sezono metu ilgesnį laikotarpį nusistovėjus žemai oro temperatūrai, karšto vandens tiekimas gali būti laikinai sustabdytas.
Nuolatiniai gyventojų skundai dėl temperatūrų skirtumų patalpose, kai sukiojant sklendę šilumos mazge, šąla toliau nuo mazgo esančių butų gyventojai, taip pat įpareigoja atlikti šilumos punktų modernizavimą, įrengiant siurblius ir elektroninius šildymo ir karšto vandens reguliatorius.
Visus šiuos minėtus atviros sistemos trūkumus vartotojas gali spręsti modernizuojant pastatų šilumos ūkį, keičiant atvirą karšto vandens tiekimo sistemą į uždarą arba atkuriant esamų šilumos mazgų funkcionalumą.
Dabar jau daugiau kaip 60 procentų miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų – daugiabučių namų gyventojų naudojasi uždara karšto vandens tiekimo sistema. Jie karštą vandenį ruošia savo įsirengtuose šilumos punktuose. Mažėjant vartotojų atviroje karšto vandens tiekimo sistemoje, sąnaudos paruošti šį vandenį (šilumnešį) didės. Gyventojams, besinaudojantiems atvira sistema, numatoma, kad nuo kito šildymo sezono karšto vandens kaina kils.
Daiva Paulauskienė,
AB “Panevėžio energija” atstovė spaudai
