Kasdien kylančios degalų kainos katastrofiškai artėja
prie kadaise neįsivaizduojamos trijų litų ribos už litrą. Rinkos analitikų
prognozėse optimizmo mažai – Lietuva negali turėti įtakos pasaulinėms naftos
kainoms, tad belieka laukti grandininės reakcijos pasekmių. Gamintojai vis
garsiau prabyla, kad brangstantys degalai, žaliavos, elektra juos verčia
kilstelėti produkcijos kainas. Statistikos departamento duomenimis, palyginti su
šių metų vasariu, kovą maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai, drabužiai,
avalynė pabrango 2,6 proc. Didžiausią įtaką kainoms kilti turėjo beveik 1,5
proc. pabrangusi mėsa ir jos produktai ir kone 5 proc. pakilusios žuvų kainos.
“Sekundės” kalbinti paklausių maisto produktų gamintojai teigia, kad nežino,
kiek laiko bus galima išlaikyti dabar esančias kainas. Panevėžio autobusų
parkas, kurio darbą tiesiogiai lemia kuro kainos, svarsto galimybę branginti
teikiamas paslaugas.
Turi įtakos ne tik degalai
Mėsos gaminius gaminančios UAB “Ristva” vadovas Raimondas Petraitis tvirtino, kad bendrovės produkcijos kainai daug įtakos turi brangstantis kuras ir žaliavos. “Jautiena, naudojama dešroms gaminti, pabrango beveik 40 proc.”,- sakė R.Petraitis. “Ristva” planuoja savo produkciją artimiausiu metu branginti 7-10 proc. Paklaustas, ar mėsos gaminių kaina nekils dėl 2007-aisiais planuojamo įvesti euro, direktorius patvirtino: tokia galimybė egzistuoja. “Tai bus dar vienas kainų šuolis”,- neslėpė R.Petraitis.
“Sunku ką nors sakyti”,- tiesiai apie galimą produkcijos brangimą neatsakė mėsos perdirbimo įmonės “Sagralita” vienas iš vadovų Zigmas Stankevičius. “Situacija, kai degalų ir žaliavos kainos nebeprognozuojamos, verčia mus nuostolingai dirbti. Kitos išeities neliks”,- teigė Z.Stankevičius. Kol kas “Sagralita” mėsos gaminių nebrangino, kaip teigė savininkas, buvo naudojami vidiniai rezervai. Tačiau situaciją lems ir Vyriausybės sprendimas nuo liepos padidinti minimalų atlyginimą. “Akcininkai jau užmiršo, kas yra dividendai. Nėra iš ko kelti atlyginimų. Negi imsi paskolą, kad kompensuotum algoms didinti reikalingas išlaidas. Manau, kad šis Vyriausybės sprendimas mus privers atleisti dalį bendrovės darbuotojų”,- apgailestavo Z.Stankevičius.
Laukia, kol sprogs
Virgilijus Petronis, “Tavijutos”, gaminančios šaldytus pusfabrikačius, savininkas, dar neapsisprendęs, ar kelti šaldytų virtinukų, cepelinų, koldūnų ir kitų įmonės produktų kainas. “Kuro kaina sudaro nedidelį procentą mūsų gamybos sąnaudų. Kol kas dar verčiamės”,- teigė verslininkas. Tačiau jis pabrėžė, kad riba, kada situacija pasikeis vartotojų nenaudai, jau netoli. “Brangus kuras – tik vienas iš produkcijos kainą galinčių lemti veiksnių. Visoms Lietuvos įmonėms vis aktualesnė kvalifikuotos darbo jėgos problema. Geri specialistai išvažiuoja į užsienį”,- sakė V.Petronis. Jo nuomone, euro įvedimas produktų kainas gali tik šiek tiek pakoreguoti, tad vartotojai dėl to nenukentės. “Nežinau ką pasakyti pirkėjams. Laukiam, kol tas burbuliukas sprogs. Ne viskas tik nuo mūsų priklauso”,- paklaustas, kiek ilgai įmonė savo produkciją pardavinės tokiomis kainomis, atsakė verslininkas.
Dar svarstoma
UAB “Vilniaus duona plius”, kuriai priklauso “Panevėžio duona”, atstovė spaudai Laima Staknytė “Sekundei” teigė, kad bendrovė artimiausiu metu savo produkcijos kainų kelti nežada. “Šis klausimas dar svarstomas”,- tvirtino L.Staknytė.
Linkaučiuose įsikūrusios duonos ir pyragų kepyklos “Radviliškiai ir Co” savininkės atstovas Bronius Kisielius tvirtino: kol kas bendrovės kepama duona nebrangs, tačiau kad jos kaina kils ateityje – niekas neabejoja. “Gaminių savikainą padidins Vyriausybės nutarimas pakelti minimalią algą. Mažai įmonei – tai sunkiai pakeliamos išlaidos”,- akcentavo B.Kisielius. Pasak verslininko, jau dabar duonos pardavimo kaina artima savikainai, bet jos didinti kepėjai negali dėl didžiulės konkurencijos. “Galime branginti duonos ir pyrago gaminius, tačiau jei to nedarys konkurentai, brangios produkcijos niekas nepirks”,-įsitikinęs “Sekundės” pašnekovas. Pasak jo, duonos kasdienės kaina ateityje priklausys nuo elektros ir pagrindinės žaliavos – miltų brangimo tendencijų.
“Be abejo, kuro kainos turi įtakos mūsų produkcijos kainai. Mes esame didmenininkai”,- teigė “Panevėžio eglės” direktorė Irena Latvėnienė. Konditerijos gaminius gaminanti bendrovė kol kas dar svarsto, kiek turėtų išaugti jos saldžiosios produkcijos kainos. “Mes neatmetame galimybės, kad konditerijos gaminiai brangs, tačiau kol neatlikti skaičiavimai, sunku pasakyti, kada tai bus ir kokia procentinė brangimo išraiška”,- sakė I.Latvėnienė.
Mėginimas pūsti burbulą
“Malsenos” generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas “Sekundei” sakė, kad branginti miltus kelią užkerta konkurencija. “Grūdai pigūs, konkurencija didžiulė, nemanau, kad degalų kaina būtų priežastis branginti miltus”,- teigė “Malsenos” vadovas. Kad verslininkai, priversti didinti minimalų atlyginimą, tai darys vartotojų sąskaita, “Malsenos” produkcijos kainai įtakos taip pat neturės. “Bendrovės darbuotojų algos jau seniai perkopė minimalias. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė nusprendė didinti minimalius atlyginimus. Ir, kaip tikras lietuvis, džiaugiuosi, kad tai gali atsiliepti konkurentų produkcijos kainoms”,- pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo M.Gedvilas. Jo nuomone, Lietuvoje jau mažai kas dirba tik už minimalią algą – gauna nelegalius atlyginimus vokelyje. Po liepos pirmosios taip už darbą mokantiems verslininkams teks keisti savo darbo stilių, o tai gali padidinti miltų kainas. “Kainos gali didėti ir dėl to, kad vis didesnė produkcijos dalis eksportuojama į ES šalis. Lietuvoje maisto produktų kainos žemiausios Europoje”,- dar vieną augančių kainų priežastį pasakė “Malsenos” generalinis direktorius. Tačiau kalbos, jog euro įvedimas gali dar labiau patuštinti lietuvių kišenes, jam atrodo nerimtos. “Tai – manipuliacijos ES tema ir bandymas pūsti burbulą”,- tvirtino M.Gedvilas.
Orientuojasi į kokybę
“Panevėžio pieno” vadovas Jonas Simutis pabrėžė, kad degalai neužima ypatingos vietos bendrovės gaminamų produktų sąnaudų lentelėje. “Tačiau jei kuro kainos kils iki totalaus lygio, teks branginti atskirų produktų grupes”,- neatmetė galimybės J.Simutis. Pasak jo, “Panevėžio pieno” produkcija nėra orientuota į itin mažas pajamas turinčius pirkėjus. “Kad pagamintume kokybišką produktą, naudojame modernią ir kokybišką įrangą, jos amortizacijos kaina įskaičiuojama į gaminio vertę. Mažos bendrovės tą patį produktą gamina pigiau, tačiau tokių gaminių kokybe aš linkęs abejoti. Antai neseniai skambino moteris ir skundėsi, kad negali suplakti grietinės. Išsiaiškinome, kad jos nusipirkta pigi grietinė pagaminta mažoje pieninėje ir neaišku kokiomis sąlygomis”,- pasakojo J.Simutis. Paklaustas apie bene dažniausiai visų vartojamo produkto – pieno nepaliaujamą brangimą jis sakė, kad būtent pieno gamyba bendrovei yra nuostolingiausia. Beje, kitaip nei mėsos perdirbimo įmonėms, pieno perdirbėjams eksportas – ne priežastis kelti produktų kainas. “Kuo daugiau eksportuojame, tuo daugiau gaminame, vadinasi, mažėja produkto savikaina”,- paaiškino J.Simutis.
Brangs kelionės autobusais
Panevėžio autobusų parko generalinio direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė patvirtino, kad bendrovės administracija jau mąsto apie kainų kėlimą. “Kainas turi tvirtinti miesto Savivaldybės taryba. Brangstantys degalai verčia mus priimti tokį sprendimą”,- teigė A.Dirsė.
Važiavimas miesto visuomeniniu transportu pabrangs rudeniop. Kils ir kelionių tolimojo susisiekimo autobusais kainos. “Koreguoti šių kelionių kainas paprasčiau, nes jų nereikia derinti su Savivaldybe. Konkurencijos taryba nustato aukščiausią vežimo tolimaisiais maršrutais kainą. Pagal nustatytas ribas galime jas reguliuoti”,- pasakojo generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Kainų politiką lemia gamintojai
Didžiausio UAB “VP Market” prekybos tinklo atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė teigė, kad degalų brangimas galimam prekių kainų kilimui “VP Market” prekybos centruose įtakos neturės. “Atvirkščiai. Nuo vasario mėnesio mažiname daugelio maisto produktų ir pramoninių prekių kainas”,- sakė V.Jakubauskaitė. Bendrovė iš tiekėjų kol kas nėra gavusi jokios informacijos apie į parduotuves tiekiamos jų produkcijos galimą kainų šuolį. “Kainos per pastaruosius metus pakyla ne pirmą kartą. Dėl to produktai mūsų prekybos centruose nebrango”,- pabrėžė atstovė spaudai.
“Rimi Lietuva” bendrovės darbuotojai nebuvo tokia kategoriški. Jos atstovė spaudai Raminta Česniulienė tvirtino, kad iš kelių tiekėjų pasigirdo ketinimas branginti kai kuriuos produktus. “Mes aktyviai deramės dėl to, kad mūsų pirkėjams prekės nebrangtų”,- sakė R.Česniulienė. Tačiau ji neatmetė galimybės, kad jei tiekėjai ar gamintojai brangins savo produkciją, už prekes vartotojams teks mokėti daugiau. “Ieškosime alternatyvų, kaip pasiūti savo pirkėjams priimtiniausias kainas”,- teigė “Rimi Lietuva” atstovė spaudai.
UAB “Panevėžio bičiulis” savininkas Jonas Gvazdauskas užtikrino, kad specialiai kainų savo prekybos centre kelti nežada. “Esant tokiai konkurencijai tai neįmanoma”,- įsitikinęs verslininkas. Jo nuomone, net gamintojams branginant produkciją, mažmeninės prekybos tinklai stengsis išlaikyti pirkėjus ir dėl to nesiryš tokiems drastiškiems žingsniams kaip kainų didinimas.
Valstybė gyvena ne pagal kišenę
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rinkos ekspertė Monika Kačinskienė mano, kad vis didėjančios degalų kainos – ne vienintelė augančios infliacijos priežastis. “Svarbus faktorius – auganti kvalifikuotų darbuotojų paklausa. Specialistams išvykstant į užsienį, darbdaviai priversti didinti atlyginimus”,- sakė rinkos ekspertė. Jos nuomone, privalomas minimalių atlyginimų didinimas – nemenkas kainoms įtakos turėsiantis veiksnys. “Vyriausybė, priėmusi tokį sprendimą, jo vykdymą perkėlė ant verslininkų pečių. Šis politinis valdžios sprendimas labiausiai paveiks mažas įmones, neišgalinčios kelti algų bendrovės bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių arba pereiti į šešėlinės ekonomikos sritį”,- prognozavo M.Kačinskienė.
Ekspertė įsitikinusi, kad bene didžiausią įtaką kainų kilimui turi valstybės išlaidavimas. “Tapusi didžiausia pirkėja ne pagal kišenę gyvenanti valstybė kainas stumia aukštyn”,- tvirtina LLRI ekspertė.
Manantieji, kad euro įvedimas paskatins prekių ir paslaugų brangimą, M.Kačinskienės nuomone, yra arti tiesos. “Žmonės jau dabar linkę išleisti turimus pinigus, juos paversti daiktais. Pirkimas prieš euro įvedimą, atsargų kaupimas tikintis pabrangimo išliks iki pat 2007-ųjų, kada Lietuva planuoja įsivesti eurą. Išaugusi paklausa paskatins branginti perkamiausias prekes”,- teigė rinkos ekspertė. Kainos gali šoktelėti į viršų dar ir dėl to, kad mūsų šalyje jos mažesnės nei senosiose ES šalyse, tad Lietuvos gamintojai stengsis kuo daugiau produkcijos eksportuoti ten, kur už ją gali gauti brangiau. M.Kačinskienė teigė: įsivedant naują valiutą sunku tikėtis, kad nekils noro apvalinti kainas, kad jos atrodytų patraukliau. Tad atmesti galimybę, kad jos bus apvalinamos į didžiąją pusę – sunku. “Nors valstybė žada reguliuoti šį procesą, tačiau, kad to nebūtų, viską į savo vietas turi sudėlioti rinka”,- akcentavo LLRI ekspertė.
Beje, stabiliai augančios kainos gali pakeisti Lietuvos planus 2007-aisiais tapti euro zonos valstybe – jei infliacijos augimo tempai neatitiks eurui įvesti keliamų reikalavimų, šis procesas bus atidėtas. “Dabartinis kainų augimas dar nėra toks baisus. Ekspertai linkę manyti, jog infliacija bus šiek tiek didesnė, nei buvo prognozuota. Kol kas pavojaus nėra. Tačiau Vyriausybei būtų ne pro šalį peržiūrėti iždo politiką”,- akcentavo M.Kačinskienė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Duonos kepėjai tvirtina, kad branginti duonos ir pyrago gaminius trukdo didžiulė konkurencija, tačiau neatmetė galimybės, jog, pakilus miltų ir kuro kainoms, teks imtis nepopuliarių sprendimų.
