Kategoriški streiku grasinančių medikų reikalavimai
nedelsiant pusantro karto didinti jiems atlyginimus gali išprovokuoti kitų
profesijų žmones elgtis panašiai, o tai grėstų bendrai piliečių gerovei ir prasilenktų su krikščioniška etika, teigia Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
“Gydytojų darbas visuomenei yra ypač svarbus, todėl Vyriausybė, be abejo, privalo pagal galimybes rūpintis kelti jų atlyginimus. Tačiau jei keliami reikalavimai būtų sunkiai įvykdomi ir dėl to nukentėtų bendra piliečių gerovė, streiko organizatoriams derėtų ieškoti kompromisinių sprendimų. Kategoriški reikalavimai, savo tikslo beatodairiškas siekimas gali išprovokuoti kitų profesijų žmones elgtis panašiai. Tuomet susidurtume su suiručių pavojumi, kas neišvengiamai grėstų bendrai visų piliečių gerovei ir prasilenktų su krikščioniška etika”, – Eltai pirmadienį sakė Kauno arkivyskupas.
Jo ekscelencija S. Tamkevičius pažymėjo, jog, vertinant rengiamą gydytojų streiką, reikia atsižvelgti į Vyriausybės pareigą rūpintis, kad ne tik medikai, bet ir kitų profesijų atstovai – pedagogai, policininkai bei kiti – gautų normalius atlyginimus. Tačiau, pasak arkivyskupo, nors streikas dorovės požiūriu gali būti teisėtas, jis ne visais atvejais leistinas.
“Katalikų katekizmas apie streiką kalba šitaip: “Streikas doriniu požiūriu yra teisėtas, kai atrodo esąs neišvengiamas, kai tampa būtina priemone pasiekti atitinkamą naudą. Doriniu požiūriu jis tampa neleistinas, kai keliami tikslai prieštarauja bendrajai gerovei”, – aiškino Kauno arkivyskupas.
Kaip Eltai sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas, gegužės 17 dieną planuojamas medikų streikas neprasidės tik tuo atveju, jei bus susitarta su Vyriausybe dėl medikų profesinių sąjungų reikalavimo iš karto 50 proc. padidinti algas medicinos darbuotojams.
L. Labanausko teigimu, streikas gali tęstis tol, kol bus patenkinti medikų reikalavimai.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gydytojų ir slaugytojų algoms padidinti 50 proc. reikėtų 350 mln. litų.
Gydytojų sąjungos prezidentas pabrėžė, jog iki gegužės vidurio dar yra visos galimybės susitarti dėl kompromiso. “Kai kurias nuolaidas mes jau esame pasiūlę, bet jokiu būdu nesutiksime, kad atlyginimai kiltų mažiau negu 50 proc.”, – teigė jis.
“Sodros” duomenimis, 2004 metais gydymo įstaigose dirbo beveik 10,8 tūkst. gydytojų. Vidutinis jų darbo užmokestis buvo 2479 litai per mėnesį. Vienoje darbovietėje dirbę gydytojai vidutiniškai uždirbo po 1621 litą, dviejose – po 3731 litą, daugiau negu dviejose – vidutiniškai po 4715 litų per mėnesį.
ELTA
