Pernelyg sureikšminant streikuoti ketinančių medikų
darbo ir uždarbio problemas savaime nuvertinamas kitų profesijų atstovų darbas,
teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Vytautas Radžvilas.
“Neaišku, kaip planuojamą surengti streiką turi vertinti kitų profesijų žmonės. Niekas neabejoja, koks sunkus ir atsakingas medikų darbas, taip pat akivaizdu, kokia pragaištinga šaliai gali tapti vis didėjanti jų emigracija į kitas šalis ieškant geresnio uždarbio. Vis dėlto pernelyg pabrėžiant šiuos problemos aspektus savaime nuvertinamas kitų profesijų atstovų darbas”, – Eltai pirmadienį sakė politologas.
Jo žodžiais, ši tendencija pastebima jau seniai ir net yra virtusi savotiška “filosofija” – kad natūralu ir gražu papildomai atsilyginti medikui už jo gerai atliktą profesinę pareigą.
“Jeigu tokia nuostata tampa norma, tai ar neturi teisės reikalauti panašaus papildomo atlygio bet kurios kitos profesijos atstovas? Būtent ši aplinkybė skatina vertinti artėjantį streiką kaip savotišką minėtos nuostatos tęsinį, jos perkėlimą į viešąją erdvę. Tačiau tokiu atveju reikalauti didinti atlyginimus įgyja teisę ir kitų, ypač blogiausiai apmokamų, tačiau ne mažiau svarbių sričių atstovai”, – pažymėjo V. Radžvilas.
Pasak jo, atsiranda pagrindo būgštauti, kad šis streikas gali sukelti savotišką “grandininę reakciją”. Politologo vertinimu, Lietuvoje ir taip ryški tendencija tam tikrų socialinių ar profesinių grupių problemas spręsti kitų sluoksnių sąskaita dėl medikų streiko tik dar labiau stiprės ir taps dar sunkiau valdoma.
“Ketinamo surengti medikų streiko padariniai sunkiai prognozuojami. Nėra aišku, ar jam plačiau pritars visuomenė, taip pat nėra tikra, ar streikuojančiųjų pavyzdžiu neseks kitų profesijų atstovai. Beveik kiekvienas neprivilegijuotas pacientas kasdien savo kailiu patiria šalies sveikatos apsaugos sistemos trūkumus. Tačiau toli gražu nėra aišku, kur glūdi tikrosios šių trūkumų priežastys ir kokios yra svarbiausios šios itin svarbios srities problemos”, – teigė V. Radžvilas.
Jo manymu, medicinos problemų šaltinis yra ne vien nepakankamas, kaip įprasta teigti, sistemos finansavimas, bet ir nenoras įgyvendinti nuoseklias bei ryžtingas šios srities reformas.
“Toliau prasideda vien neaiškumai. Pavyzdžiui, gerai žinoma, kokie menki daugumos gydytojų atlyginimai, todėl galima tik spėlioti, kodėl toks palyginti didelis oficialiai skelbiamas šios srities darbuotojų atlyginimo vidurkis. Ar visuomenei pateikiama klaidinga statistika, ar vis dėlto šioje srityje savaime susiklostė arba buvo sąmoningai sukurtos milžiniškos medikų atlyginimų disproporcijos?”, – svarstė TSPMI docentas.
Kaip Eltai sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas, gegužės 17 dieną planuojamas medikų streikas neprasidės tik tuo atveju, jei bus susitarta su Vyriausybe dėl medikų profesinių sąjungų reikalavimo iš karto 50 proc. padidinti algas medicinos darbuotojams.
L. Labanausko teigimu, streikas gali tęstis tol, kol bus patenkinti medikų reikalavimai.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gydytojų ir slaugytojų algoms padidinti 50 proc. reikėtų 350 mln. litų.
Gydytojų sąjungos prezidentas pabrėžė, jog iki gegužės vidurio dar yra visos galimybės susitarti dėl kompromiso. “Kai kurias nuolaidas mes jau esame pasiūlę, bet jokiu būdu nesutiksime, kad atlyginimai kiltų mažiau negu 50 proc.”, – teigė jis.
“Sodros” duomenimis, 2004 metais gydymo įstaigose dirbo beveik 10,8 tūkst. gydytojų. Vidutinis jų darbo užmokestis buvo 2479 litai per mėnesį. Vienoje darbovietėje dirbę gydytojai vidutiniškai uždirbo po 1621 litą, dviejose – po 3731 litą, daugiau negu dviejose – vidutiniškai po 4715 litų per mėnesį.
ELTA
