Picerijoje “Arena Pizza” vyko jau tradiciniu tapęs ir
verslininkų pamėgtas renginys – kontaktų vakaras. Jo metu rūmų generalinis
direktorius Vytautas Kazakevičius pristatė 3 rūmų narėmis tapusias firmas:
Emilijaus Chosido individualią įmonę, VšĮ Darbo kompiuteriu mokymo centrą ir
Mildos Raudonienės įmonę “Mažųjų saulutė”.
Paskui Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda supažindino su Lietuvos makroekonomikos padėtimi. Jis akcentavo, kad visuomenės baimė dėl vartojimo prekių kainų padidėjimo įvedus eurą yra nepagrįsta. G.Nausėdos teigimu, tose šalyse, kuriose buvo atsisakyta nacionalinės valiutos ir įvestas euras, bendras infliacijos lygis sudarė vos 0,1-0,3 proc., nors laikinas kai kurių prekių kainų padidėjimas sukėlė žmonėms tam tikrą paniką. Jis teigė, kad jei žmonės prieš euro įvedimą ims masiškai pirkti bendro naudojimo prekes, tai tiesiog sukels rinkoje tam tikrą tų prekių kainų padidėjimą. Jei visuomenė nepasiduos panikai, po euro įvedimo rinka pati sureguliuos kainų dydį ir jokios infliacijos nebus.
“Kad Lietuva galėtų 2007 metais įsivesti eurą, ji turi atitikti Mastrichto konvergencijos kriterijus: 2005-2007 metų fiskalinis deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP. Jau dabar aišku, kad Latvija nesugebės įvykdyti eurui įvesti keliamų reikalavimų. Gali būti taip, kad 2007 metais euras bus įvestas Estijoje ir Lietuvoje, o Latvijoje dar kuriam laikui atidėtas jo įvedimas. Konvergencijos programoje numatyta, kad šis fiskalinis deficitas turėtų laipsniškai mažėti – nuo 2,5 proc. iki 1,5 proc. BVP. Kodėl Lietuva privalo siekti beveik perpus mažesnio fiskalinio deficito nei reikalauja konvergencijos programa? Visų pirma, Lietuvą slegia skolos dėl pensijų reformos, nekilnojamojo turto, žemės ir indėlių grąžinimo. Be to, būtina sumažinti disproporciją dėl darbo ir kapitalo apmokestinimo, sumažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą. (Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis – vienas didžiausių šiame Europos regione: Čekijoje jis – 32 proc., Bulgarijoje – 29 proc., Latvijoje – 25 proc., Estijoje – 24 proc., Slovakijoje – 19 proc., nors socialinių įmokų bendras dydis mažiausias.) Kita vertus, natūraliai lėtėja ekonomikos plėtra. Kodėl būtų naudinga Lietuvai greičiau įsivesti eurą? Dėl valiutos keitimo kasmet prarandama per 50 mln. Lt, neprarandamas pinigų sistemos savarankiškumas, nes jo ir nebuvo. Ant šio aukuro nėra ko deginti. Įvedus eurą, žmonės galės realiai palyginti, kiek tos pačios prekės kainuoja įvairios šalyse, ir jas pirkti už mažiausią kainą”, – teigė G.Nausėda.
Jis akcentavo, kad nedera mokesčių reformos sieti su euro įvedimu, nes tai – du nesuderinami dalykai. Taip pat, anot G.Nausėdos, aiškėja ir tai, kad nors mažėja bendras nedarbo lygis, darbo jėgos pasiūla rinkoje mažėja, nes daug lietuvių išvyksta dirbti į užsienį, o tai neišvengiamai sukelia darbo jėgos brangimą.
Kęstutis Andriulevičius
tel. 8 699 87474, kestutis@sekunde.com
