Mūsų vaikai jau neapsieina be akinių. O ar teko kada matyti Afrikoje liūtus medžiojantį akiniuotą juodaodį? Civilizacija pakeitė žmogaus akį. Bet ir medicina nesnaudžia: lazeris grąžina regėjimą. Gal galime pamiršti akinius?
Mūsų protėviai, gyvenę urvuose ir kasdien kildavę į medžioklę, matė puikiai. Mat žmogaus akis nuo jo vystymosi pradžios buvo pritaikyta žvelgti į tolį. „Dabar nebeliko poreikio iš toli pastebėti grobį — maisto nusiperkame parduotuvėje. Mūsų akys kasdien nebemato erdvių, bet dažniausiai būna įsimigusios į kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Žiūrėjimas iš arti keičia akies formą, akies obuolys tampa elastingesnis, minkštesnis, atsiranda regėjimo sutrikimų. Civilizacijos įpročiai lemia ir mūsų organizmo pokyčius“, — sako Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės Akių skyriaus vedėja m. dr. Rasa Bagdonienė. Vaikystėje akiniuočius pravardžiuoja ačkarikais, žvairiais ir zubrylomis, jie nebūna tokie populiarūs kaip gražuoliai padaužos. Nors akiniai parodo kitą savybę — dažniausia jais nosį balnojasi išsilavinę, intelektualūs žmonės, — vis dėlto, daugumos nuomone, jie mūsų nepuošia.
Lazerio stebuklai
Akies obuolys forma panašus į tikrą obuolį, o jo skersmuo visų žmonių yra beveik vienodas — 23—24 milimetrai (jei akis užauga didesnė ar mažesnė, atsiranda regėjimo sutrikimų). Akis yra sveika, kai šviesos spinduliai, perėję per jos optinę sistemą, susikerta tiksliai tinklainėje. Kai šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę, toliau esantys daiktai ir vaizdai matomi neryškiai — šis regos sutrikimas vadinamas trumparegyste (miopija). Kai šviesos spinduliai susikerta už tinklainės, atsiranda tolregystė (hipermetropija). Astigmatizmą lemia netaisyklingas ragenos paviršius. Spinduliams perėjus per tokios akies optinę sistemą tinklainėje susidaro neryškus vaizdas.
Visos šios regėjimo ydos dabar ne tik taisomos akiniais ar kontaktiniais lęšiais, bet ir šalinamos atliekant operacijas lazeriu. Trumparegystę, tolregystę ir astigmatizmą koreguojanti refrakcinė chirurgija tarsi viesulas nušlavė įsitikinimą, kad akis yra lyg stiklas, kurį palietęs gali negrįžtamai subraižyti. Oftalmologai rado būdų, kaip išvaduoti nuo akinių ir kontaktinių lęšių blogai matančiuosius.
Pirmąją refrakcinę operaciją — radialinę keratotomiją 1952 metais atliko japonas T.Sato, o 1976 metais šį metodą išpopuliarino rusas Sviatoslavas Fiodorovas. Operacijos metu pakeičiama ragenos forma, kad ji laužtų spindulius kaip akinių stiklas ar kontaktinis lęšis. Tačiau tokios operacijos nebuvo visiškai patikimos ir nepavojingos. Gilūs pjūviai susilpnindavo ragenos audinį, dėl to galėjo atsirasti sunkių akies traumų.
Prieš dešimt metų regėjimui koreguoti buvo plačiai pradėtas taikyti eksimerinis lazeris. Operuojant eksimeriniu lazeriu šalinama trumparegystė, tolregystė, astigmatizmas. Juo atliekama fotorefrakcinė keratektomija — PRK (pirmąją operaciją 1988 m. atliko JAV medikas M.McDonaldas). Į akį sulašinama lašų skausmui malšinti, chirurgas paruošia ragenos zoną, nuo kurios lazerio spindulys nuvalys epitelį. Kompiuterio kontroliuojamas eksimerinis lazeris nugarina viršutinio ragenos audinio sluoksnį ir taip pakeičia ragenos gaubtumą bei laužiamąją galią, kad šviesos spinduliai, perėję per akies optinę sistemą, susikirstų tiksliai tinklainėje. Po operacijos ragenos paviršius gyja ne mažiau kaip tris dienas, akys ašaroja, bijo šviesos, atrodo, tarsi į jas būtų patekęs krislas. Darbingumas grįžta per 7—10 dienų.
Populiariausia lazerinė regėjimo korekcija atliekama LASIK (lazerinė in situ keratomilezė) metodu (pirmąją 1990 m. Graikijoje atliko gydytojas I.Paliikaris). Jos metu chirurgas mikrokeratomu atpjauna ragenos lopelį, jį atverčia, o kompiuterio kontroliuojamas eksimerinis lazeris nugarina reikiamą ragenos molekulių sluoksnį. Tada chirurgas atgal į vietą paguldo lopelį ir stebi akį 3—5 minutes, kad įsitikintų, jog lopelis iš tikrųjų prilipo. Kadangi ragenos paviršiuje nelieka jokio defekto arba žaizdelės, akis beveik nejaučia diskomforto. Operacija trunka pusvalandį. Per 3—5 dienas grįžta darbingumas. Tačiau pastebėta, kad po LASIK operacijos gali pablogėti regėjimas tamsoje — taip nutinka 10 procentų pacientų, ypač jei jų platūs vyzdžiai. 14—15 procentų pacientų praėjus 3—6 mėnesiams po operacijos jaučia akių išsausėjimą. Šiuo metu pasaulyje jau daugiau kaip dviem milijonams pacientų lazeriu pakoreguotas regėjimas.
Brangus malonumas
Lietuvoje pirmasis akių lazerinės chirurgijos centras duris atvėrė prieš ketverius metus. Iki tol dauguma lietuvių lazeriu koreguoti regėjimo vykdavo į Slovakijos Košicės universiteto kliniką. Dabar mūsų šalyje pakoreguoti refrakcijos ydas galima dviejuose akių lazerinės chirurgijos centruose (netrukus bus atidarytas trečiasis). Pirmajame, Vilniaus akių lazerinės chirurgijos centre, regėjimas lazeriu pakoreguotas 2000 pacientų. 70 litų kainuojančios konsultacijos metu gydytojas oftalmologas įvertina akių būklę, atlieka tyrimus ir pataria, operuoti akis ar ne. Čia dirbantis oftalmologas Aidas Kirtiklis pasakoja: „Lazeriu dažniausiai įmanoma visiškai atkurti regėjimą. Nors tvirtos garantijos nėra — tai priklauso nuo to, kiek žmogus matė su akiniais iki operacijos. 10—20 procentų besikreipiančiųjų dėl įvairių priežasčių operacijos daryti negalima“. Akių lazerinės operacijos šiame centre kainuoja 2900—4500 litų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytoja Milda Aukštikalnienė sako, kad operuojant eksimeriniu lazeriu galima visiškai atkurti regėjimą net tiems, kurių trumparegystė yra -11 dioptrijų, tolregystė — +6 dioptrijos, o astigmatizmas — iki -4 dioptrijų: „Lazerinės operacijos metu suploninama ragena. Daugelis bijo, jog ji vėliau gali prakiurti, tačiau yra tam tikra riba, iki kiek galima ploninti rageną. O tokia komplikacija, kai ragena prakiūra ir žmogus apanka, pasitaiko vienam iš 10 tūkstančių pacientų“. Oftalmologė teigia, kad LASIK operacijos turi nemažai pranašumų: nebereikia nešioti akinių ar kontaktinių lęšių, taupomas laikas ir pinigai, reikalingi minėtiems priedams. Po šių operacijų komplikacijų tikimybė yra labai maža. Šiais metais lazerinės regėjimo korekcijos operacijas pradėjo daryti Grožio terapijos ir chirurgijos klinikose įsikūręs Regos korekcijos centras. Operacijų kaina — 2900—4400 litų. Centre dirbantis gydytojas akių mikrochirurgas Saulius Galgauskas aiškina, kad operacijos lazeriu sudėtingos, bet modernios: „Taikome tris metodus: PRK, LASIK ir tarpinį LASEK. Pastarasis tinka, kai akies ragena labai plona. Visi mano operuoti žmonės patenkinti rezultatais. Jeigu gydytojas vaikšto laisvėje, — vadinasi, pacientai išgydyti. Šios operacijos nesukelia jokių šalutinių nepageidautinų reiškinių, neturi įtakos kitų ligų atsiradimui. Žmonės būgštauja, kad dėl operacijos vėliau gali susidrumsti akies lęšiukas. Bet jis ilgainiui vis tiek pradės drumstis dėl senatvės“. Per du klinikų veiklos mėnesius čia operuota jau keliasdešimt pacientų.
Ar verta mesti akinius?
Jei viskas taip paprasta, lazerio stebuklai jau turėjo išstumti akinius. Keista, tačiau taip neatsitiko. Oftalmologai tarsi pasidalijo į dvi stovyklas: vieni džiūgauja, kaip patogu gyventi po operacijos, kai nebereikia nešioti akinių, kiti klausia, ar tikslinga lazeriu ploninti sveiką rageną? Prieš LASIK operaciją Eglė buvo trumparegė (-6 dioptrijos). Po operacijos atsirado tolregystė (+4 dioptrijos) ir lėtinis akių uždegimas. Akys bijo šviesos. „Niekas manęs neįspėjo, kad taip gali atsitikti. Operacija tik pablogino regėjimą, nes okulistai teigia, jog tolregystė blogiau už trumparegystę. Akinius nešiojau prieš tai, nešioju ir dabar. Tik anksčiau galėjau įsidėti kontaktinius lęšius, o dabar — ne. Nes ant pažeistos akies jų dėti negalima. Norėčiau, kad man padarytų kitą operaciją, bet, atrodo, tai neįmanoma“, — kalba nusivylusi moteris. Medikai teigia, kad vis dažniau jų kabinetuose apsilanko pacientų, patyrusių komplikacijų po lazerinių operacijų…
“Info.lt”
