Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, Lietuvoje kainos
išaugo 0,5 procento, metinis infliacijos lygis siekė 3,2 procento, o vidutinė
metinė infliacija pasiekė 2,3 procento. Vilniaus banko vyriausioji analitikė Algė Budrytė teigė, kad tai rodo grėsmę neįvykdyti kriterijaus, kuris užkirstų kelią euro įvedimui 2007-aisiais.
Pasak jos, pagal euro įvedimo kriterijus nustatančios Mastrichto sutarties apibrėžimą paskaičiuotas infliacijos rodiklis, kurio negalima viršyti, pernai buvo 2,2 proc., o vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, šių metų kovą pasiekusi 2,3 proc., jį jau viršija.
“Grėsmė, kad neįvykdysime šio Mastrichto kriterijaus, šiandien atrodo visiškai reali. Tačiau Lietuvos ekonominiai rodikliai bus vertinami nuo šių metų antrosios pusės iki pirmojo 2006-ųjų pusmečio, ir negalima tiksliai pasakyti, kokia situacija bus tada”, – Eltai sakė A. Budrytė.
Jos teigimu, dabartiniai infliacijos rodikliai rodo, kaip drastiškai ji gali pasikeisti tik per keletą mėnesių. Pernai metinė infliacija siekė 2,9 proc., o jau šių metų vasarį rodiklis buvo pasiekęs 3,3 procento.
Labiausiai pabrango didžiausią lyginamąjį svorį vartojimo išlaidose turinčios prekės – maistas, transportas, būstas ir susijusios prekės bei paslaugos, sveikatos priežiūra.
Per metus iki kovo mėnesio labiausiai brango sveikatos priežiūra – jos prekių ir paslaugų kainos kilo 10,2 procento, išlaikydamos vyraujančią sveikatos priežiūros brangimo tendenciją. “Šioje srityje pasikeitė galimybės importuoti iš trečiųjų šalių vaistus, kurie būdavo pigesni”, – sakė A. Budrytė, pateikdama pavyzdį, kad vaistinėse nebėra kai kurių pigių rusiškų vaistų, nes dėl stojimo į ES pasikeitė teisinės jų įsivežimo sąlygos ir gamintojams nebeapsimoka jų importuoti.
Brangimu nedaug atsiliko nemažą (10,4 proc.) lyginamąjį svorį bendrose vartojimo išlaidose sudaranti transporto grupė, kurioje kainos išaugo 7,7 procento. Statistikos departamentas pranešė, kad kovo mėnesį, palyginti su vasariu, šios grupės kainų kilimui įtakos turėjo 2,6 proc. didėjusios benzino, 5,2 proc. – dyzelino, ir 3,2 proc. padidėjusios lengvųjų automobilių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainos.
A. Budrytės teigimu, naftos kainų kilimas ypač veikia tokią nedidelę ir atvirą kaip Lietuvos ekonomiką, ir gali taip labai nepaveikti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių rodiklių.
Infliacijos rodikliai rodo, kad nuo sausio 1-osios pabrangusi elektra, dujos ir kitas kuras sąlygojo, jog antra pagal svorį vartojimo išlaidose (lyginamasis svoris 12,4 proc.) prekių ir paslaugų grupė – “būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras” – nuo praėjusių metų pabaigos pabrango 4 procentais.
“Viena vertus, guodžia, kad reguliuojamos kainos išaugo nuo šių metų pradžios, o nebuvo nutarta jas padidinti vėliau, prieš tą laikotarpį, kai mus vertins Europos Komisija. Tačiau reguliuojamų kainų pakeitimus reikia daryti itin atsargiai”, – sakė analitikė.
Pasak A. Budrytės, šių kainų svarbą labai lemia jų lyginamasis svoris vartojimo išlaidose, nes ir artimiausiose kaimyninėse šalyse Latvijoje ir Estijoje gyventojai mažesnę dalį pajamų skiria susimokėti už šios grupės prekes ir paslaugas.
Maisto produktai per vasario mėnesį pabrango 0,8 proc., o metinis jų brangimas siekia 6,2 procento. Jis sudaro beveik trečdalį – 28,4 proc. – visų gyventojų vartojimo išlaidų. Jų prekių grupėje brango beveik viskas, išskyrus atpigusias daržoves ir bulves. Pasak A. Budrytės, įtakos šiam brangimui turėjo po įstojimo į ES atsivėrusios rinkos. “Įstojus į ES tam tikros produkcijos eksporto sąlygos labai pagerėjo, todėl sumažėjo pasiūla vidaus rinkai, padidėjo supirkimo kainos”, – teigė analitikė.
Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės brangimą Statistikos departamentas fiksuoja kas mėnesį jau daugiau nei pusmetį. Bendrai per praėjusius metus maistas ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 4,8 procento.
Sausį Lietuvoje buvo užfiksuota nulinė infliacija, vasarį kainos kilo 0,2 procento.
Infliacijos kriterijus Lietuvai svarbus siekiant 2007-aisiais įsivesti eurą. Pagal Mastrichto sutartį, kurioje išdėstytus kriterijus įsivesti bendrą valiutą siekianti šalis turi atitikti, eurą siekiančioje įsivesti šalyje vidutinė metinė infliacija gali ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių rodiklio vidurkį.
Lietuvos banko prognozėmis, 2006 metų viduryje, kai bus tikrinamas atitikimas Mastrichto sutarties kriterijams, Lietuvos vidutinė metinė infliacija sieks 2,6 procento ir bus ant kritinės ribos.
ELTA
