EKONOMIKA
Kupiškio politikai suglumę – verslininkai rajonui prižadėjo aukso kalnus. Norima pastatyti atsinaujinančios energetikos kompleksą, į kurį būtų investuota beveik du milijardai litų. Projekto sumanytojas vietos verslininkas Alius Eidukas kol kas nesutiko paviešinti konkrečių projekto dalininkų, finansuotojų, tik vietos politikams išsamiai išdėstė projekto esmę. LR
Ekonomistams nuogąstaujant dėl didėjančios infliacijos, verslininkai skeptiškai vertina siūlymus Lietuvoje kainų kilimą sutramdyti mokesčių lengvatomis. “Manau, yra didelė tikimybė, kad mes neįvykdysime Mastrichto sutarties reikalavimo dėl infliacijos. Neigiami faktoriai, lemiantys kainų didėjimą, šiuo metu yra brangstanti nafta ir JAV dolerio stiprėjimas, nes daugiau prekių įsivežame iš dolerio zonos šalių”, – “Lietuvos žinioms” sakė banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. LŽ
Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas savo oficialias keliones po šalį pradėjo nuo uostamiesčio. Tačiau tai nereiškia, kad Klaipėda bus labiau remiama nei sostinė. V.Uspaskichas vakar susitikimus uostamiestyje pradėjo savivaldybėje. Prieš tai slapta jis aptarė miesto investicinius projektus su meru Rimantu Taraškevičiumi.K
Uostamiestyje apsilankęs ūkio ministras V.Uspaskichas vakar aiškino, kad visiems projektams reikalingos kojos”. Tokiomis kojomis”, atnešiančiomis į Klaipėdą investicijas, turėtų tapti karjerą miesto savivaldybėje baigianti Lina Domarkienė. K
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius trykšta optimizmu, mat vakar uostamiestyje viešėjęs ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pažadėjo aktyviai tarpininkauti sprendžiant aktualias Klaipėdai problemas. Iš Darbo partijos lyderio miesto vadovui pavyko gautu keturis pažadus: užtarti mažųjų laivų ir jachtų uostelio Piliavietėje statybų, Maksimo Gorkio mokyklos renovacijos, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) finansavimą bei valstybiniu lygiu spręsti sveikatingumo komplekso Kopgalyje kūrimo problemas. VE
FINANSAI
Valdančiosios partijos tikisi dar šį mėnesį parengti mokesčių reformai reikalingų įstatymų projektus ir juos pateikti svarstyti parlamentarams. Seimas turės apsispręsti dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo bei dviejų naujų – nekilnojamojo turto ir vadinamojo solidarumo mokesčio. Pastarojo mokesčio būtinybė verslininkams ir ekonomistams kelia daugiausia abejonių. LŽ
Didėjančios prekių ir paslaugų kainos, finansininkų teigimu, verčia nerimauti, ar Lietuva įvykdys Mastrichto sutarties keliamą reikalavimą išlaikyti palyginti nedideli infliacijos lygį ir numatyti laiku įsivesti bendrąją Europos bendrąją Europos Sąjungos infliacijos lygi .
ĮMONĖS
Vakar darbą baigusiai Kauno savivaldybės avarijų tyrimo komisijai nepavyko iki galo išsiaiškinti, kodėl kovo 21-osios rytą sugriuvo Drobės gatvėje veikęs baldų fabrikas “Karigė”. Taip pat neaišku, ar gaisras lėmė cecho griūtį, ar atvirkščiai. Retos nuotraukos neatskleidė tragedijos priežasčių. LR
Nauji faktai privertė komisiją, vakar žadėjusią įvardyti tragedijos “Karigėje” priežastį, kapituliuoti. Nuotraukos paneigė liudytojų parodymus, o nepriklausomas ekspertas apvertė aukštyn kojom kategoriškiausią nuomonę turėjusio komisijos nario prielaidą. Neoficialiai pripažinta, kad iš vėžių išmušė prieš kelias dienas pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota detalių, kurių nebuvo tiesioginių tragedijos liudininkų pasakojimuose. KD
Kauno miesto savivaldybėje sudaryta komisija, tirianti prieš tris savaites įvykusios avarijos Kauno baldų gamykloje “Karigė” priežastis, vakar baigė darbą taip ir nepateikusi preliminarių išvadų. 14 įvairių sričių specialistų – ugniagesiai, Darbo ir Statybos inspekcijų, policijos, savivaldybės atstovai – tepaskelbė, kad ankstų kovo 21-osios rytą avarija Kauno baldų fabrike kilo dėl išorinio postūmio. Komisija dar savaitę rašys oficialų tyrimo aktą. Atskirus tyrimus atlieka Darbo inspekcija ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra. Kauno policija vis dar ieško dingusio darbininko. LŽ
Nuotraukos paneigė ankstesnę versiją, kad gaisras kilo griūvančiai sienai nutraukus elektros laidus. Pasak avarijos aplinkybes tiriančių pareigūnų, užfiksuoti unikalūs kadrai pravers tolesniam tyrimui. R
Valstybės valdoma naftos produktų krovos bendrovė “Klaipėdos nafta”, pernai uždirbusi 18,302 mln. litų audituoto grynojo pelno, siūlys akcininkams išmokėti 6,25 mln. litų dividendų, arba po 1,83 cento vienai 1 lito nominalios vertės akcijai. Bendrovės valdyba balandžio 7 dieną pritarė 2004 metų veiklos ataskaitai ir pelno paskirstymui. Šiais metais investicijoms “Klaipėdos nafta” planuoja skirti 31,3 mln. litų nuosavų lėšų. VE
“Achemai” – tarptautinis leidimas. Koncerno “Achemos grupė” azoto trąšų ir chemijos produktų gamybos bendrovė “Achema” viena pirmųjų iš Lietuvos didelių pramonės įmonių gavo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK). Jis įtvirtina integruotą taršos prevencijos ir kontrolės sistemą, vienijančią vandens, oro ir žemės apsaugos bei atliekų tvarkymo priemonių saugų panaudojimą. Leidimas gautas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) direktyvą, ji pirmą kartą tarptautiniu lygiu reglamentuoja aplinkos apsaugos požiūriu leistiną pramonės veiklą. ” TIPK yra būdas pasirūpinti, kad ES įmonių veikla darytų kuo mažesnę žalą visai aplinkai, ne vienam kuriam jos komponentui”,- sakė Jonas Sirvydis, bendrovės “Achema” generalinis direktorius. LŽ
RŪPYBA
Tarptautinę romų dieną Vilniaus čigonų tabore apsilankiusį sostinės merą Artūrą Zuoką tik keli gyventojai sutiko taikiai. Kiti laikydamiesi atokiau keikė jį už žiemą nugriautus namus. “Žiemą jis čia griovė mūsų namus, o dabar gėlių atvežė”, – prieš tabore pasirodant Zuokui piktinosi sostinės romų bendrijos pirmininkas Stepas Visockis. Jis aiškino, kaip romai ketina prisiteisti iš savivaldybės už nugriautus namus milijoną litų ir skundėsi, kad niekas neduoda darbo ir pinigų. LŽ
STATYBA
Kaliningrado (Rusija) miesto tarybos posėdyje meras Jurijus Savenka pareiškė, kad Lietuvai neleidžiama statyti Lietuvos-Rusijos kultūros centro jau anksčiau skirtoje vietoje, nes tam esą prieštarauja vietos gyventojai. Lietuvos-Rusijos kultūros centro Kaliningrade projektas, kurtas vilniečių architektų Ričardo Krištapavičiaus bei Mindaugo Jamanto, jau buvo suderintas visose 17-oje Kaliningrado institucijų. Į centro kūrimą investuota apie 200 tūks. litų. LŽ
VERSLAS
Nors nėra oficialios statistikos, žinoma, kad populiariausia prekė yra degalai. Šiuo metu Kaliningrado srityje litras benzino kainuoja apie 1,5 lito. Lietuvoje jis parduodamas litu brangiau. Jau sklinda kalbos apie galimą benzino kainų šuolį Rusijoje, todėl gali būti, kad degalų populiarumas pasienyje tėra laikinas reiškinys. LŽ
Šiuo metu per Lietuvos ir Rusijos valstybės sieną prekių parsivežti dažniausiai važiuoja pasienyje esančio Vilkaviškio rajono gyventojai, o atvykstančiųjų iš Kauno, Marijampolės sumažėjo. Didesnių miestų bedarbiai, iki šiol pardavinėję iš Kaliningrado srities parvežtas prekes, išvyko uždarbiauti į Airiją, Ispaniją bei kitas ES šalis. LŽ
Lietuvos degalinėse rekordiškai pabrangus degalams rankas trina prekeiviai, vežantys kontrabandinius degalus iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Nors nelegaliai pardavinėjamas kuras. Degalinių operatoriai skundžiasi, kad išaugus kuro kainai ir padidėjus kontrabandos mastams, jų pardavomas smuko.
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
