Širdies transplantacijų gausėjimas rodo, kad visuomenėje
prigyja humanizmo idėjos ir daugėja norinčių padėti kitiems. Taip Pasaulinę
sveikatos dieną Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose surengtoje
spaudos konferencijoje teigė klinikų Širdies chirurgijos centro direktorius profesorius Vytautas Jonas Sirvydis.
Kardiochirurgo teigimu, dažnėjančios organų transplantacijos – ne tik darnaus įvairių sričių medikų darbo rezultatas, bet ir visuomenės nuopelnas, kuri vis palankiau vertina organų donorystę.
“Sklandus organų pervežimas neįsivaizduojamas be policijos, karių pagalbos”, – sakė V. J. Sirvydis, prisiminęs kaip visai neseniai pareigūnų pastangomis buvo išgelbėta paciento gyvybė. Donoro širdis per patį transporto kamščių metą į klinikas buvo atvežta laiku tik dėl to, kad buvo operatyviai sureaguota į prašymą reguliuoti eismą.
Trečiadienį medikai įsileido žurnalistus į intensyvios reanimacijos skyrių, kuriame po širdies transplantacijos gydomi pacientai.
Vienas jų – 55 metų vilnietis Vladimiras Kudinovas sakė prieš operaciją, kuri buvo atlikta balandžio 1-ąją, nuo nepagydomos širdies ligos kentėjęs 10 metų.
“Prieš transplantaciją jis buvo ypač sunkios būklės, o šiandien jau palieka reanimacijos skyrių, gali bandyti stotis ant kojų ir pamažu pradėti normalų gyvenimą”, – Eltai sakė anesteziologas reanimatologas Elegijus Žilėnas.
Kitam pacientui – 28 metų Robertui Žebriui iš Panevėžio rajono donoro širdis persodinta vasario 25 dieną. Trečiadienį jis taip pat bus perkeltas į kitą skyrių.
Pasak profesoriaus V. J. Sirvydžio, pastaraisiais metais transplantavimą organizuoti lengviau, nes įvairių gydymo įstaigų medikai Nacionaliniam organų transplantacijos biurui pradėjo aktyviai teikti informaciją apie potencialius organų donorus.
Kardiochirurgas prisiminė, koks svarbus įvykis buvo pirma širdies persodinimo operacija, Lietuvoje atlikta 1987 metais. Šiandien jos jau tampa kone kasdienybe.
Iš 37 pacientų, kuriems buvo persodinta širdis, gyvena apie 10 žmonių. Vienas jų – Saulius Beniušis. 35 metų vyras, iš Tauragės į Santariškių klinikas atvykęs profilaktiniam patikrinimui, teigė nejaučiantis, kad jo krūtinėje jau 5 metus plaka kito žmogaus širdis.
Kitą savaitę po širdies transplantacijos namo į Šiaulius planuoja grįžti ir Aleksandras Šambaris. Jis Eltai sakė esantis laimingas, sulaukęs tinkamo donoro. Svetima širdis jo krūtinėje pradėjo plakti kovo 18 dieną.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinio direktoriaus Aleksandro Laucevičiaus teigimu, pastaraisiais metais pacientų išgyvenamumas po širdies persodinimo padidėjo ir pasiekė pasaulinį lygį, o širdies transplantacijas atliekantys medikai “susistygavo”.
“Jei ir toliau seksis, Santariškės galės pretenduoti tapti Baltijos šalių referentiniu transplantacijų centru”, – prognozavo klinikų vadovas.
Šiuo metu širdies transplantacijos laukia 40 žmonių. Iš jų 3-4 pacientai, laukdami tinkamo donoro, nuolat guli Santariškėse ir yra kritiškos būklės.
ELTA
