Šiuo metu rengiamose Civilinio kodekso pataisose ketinama
įteisinti nuostatą, kad draudiminio įvykio atveju “Sodra” bei sveikatos
priežiūros įstaigos dėl patirtų išlaidų kompensavimo regreso teise turėtų kreiptis į draudiką, o ne į įvykio kaltininką.
Draudimo priežiūros komisija (DPK) taip pat laikosi tokios pozicijos. Komisijos tvirtinimu, šiuo metu iškyla įvairių Civilinio kodekso interpretacijų, o teismų sprendimai dėl to, kas regreso tvarka Valstybinei ligonių kasai (VLK) ar “Sodrai” turėtų kompensuoti išlaidas, neretai prieštarauja vieni kitiems.
“Tokia pataisa reikalinga, kad ir visuomenei būtų aiškiau, ir draudikai bei teismai skirtingai neinterpretuotų Civilinio kodekso. Dabar šitą normą galima išvesti pagal atskirus kodekso punktus ir pagal bendrą dvasią. Tačiau aiškiai suformuluotos nuostatos nėra”, – Eltai sakė DPK teisininkas Artūras Plokšto.
Naujajame Civilinio kodekso pataisų projekte siūloma numatyti, kad “sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas pagal privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančius teisės aktus apmokėjusios privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka įgytų regreso teisę į atsakingąjį draudiką, arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį”.
Atsakingoji draudimo bendrovė turės apmokėti tiek gydymo išlaidų, kiek jų buvo apmokėta Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis.
Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama išvengti dvigubo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo.
Pasak A. Plokšto, dabar praktika rodo, jog puse atvejų teismai nusprendžia, kad žalos atveju patirtas išlaidas “Sodrai” ar VLK regreso teise privalo kompensuoti draudimo bendrovės, kitais atvejais – draudiminio įvykio kaltininkas.
Vyriausybės kanclerio Antano Zenono Kaminsko nurodymu Civilinio kodekso pataisas turi parengti Sveikatos apsaugos ministerija.
ELTA
