Druskininkai pretenduoja tapti romantikos sostine

Mielas svečiams, bet nuobodus vietiniams. Tokią išvadą
galima daryti pasikalbėjus su Druskininkų gyventojais ir trumpam į kurortą
atvykstančiais poilsiautojais. Kad sukarti beveik 250 kilometrų, skiriančių
Panevėžį nuo Druskininkų, verta, įsitikino “Sekundės” korespondentai, praėjusią
savaitę lankęsi šiame mieste. Čia laikas tarsi sustoja, pakelyje lieka nuolat
skubėti verčiantis kasdienybės ritmas. Modernios nūdienos ir praėjusio
sovietmečio akcentai į kurortą traukia daugelį – vieni čia atvyksta atsigauti
nuo didmiesčių triukšmo, kitus atveja praeities nostalgija. Prieš keletą metų
vegetavęs kurortas ir viena po kitos bankrotą skelbiančios sanatorijos – šiurpus
prisiminimas. Pasirodo, nereikėjo nieko išrasti – Druskininkų atgimimui tiko
senos, tik šiek tiek primirštos idėjos.

Savarankiška ekskursija – ne savo noru

9 valanda Druskininkuose – ankstyvas metas. Gatvėse – vos vienas kitas niekur neskubantis praeivis. Nėra didiesiems miestams būdingos mašinų grūsties gatvėse. Ant šalia viešbučio, kuriame įsikūrė “Sekundės” korespondentai, esančio Turizmo informacijos centro durų užrašyta, kad jis darbą pradeda 10 val. Teko tenkintis savarankiška ekskursija po miestą. Įkišus nosį į pastatą, kuriame pagal informaciją iškaboje turėtų būti sveikatingumo centras, padvelkė lediniu šalčiu. Tamsu. Viduje – nė gyvos dvasios. Kone apgraibomis teko eiti ilgu koridoriumi. Užrašas ant vieno iš kabinetų durų skelbė, kad čia – bankroto administratoriaus valdos. Teko spūdinti lauk. Ant šalia esančių prieškarinio stiliaus svečių namų lango pakabinta informacija, kad pastatas parduodamas.

Statinys, kurį kadaise tapė garsiausias Lietuvos dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, neatlaikė laiko ir modernių technologijų konkurencijos – klasikinį peizažą papildo modernus prekybos centras, o bokšto, tapusio dailininko modeliu, šone įtaisyta palydovinės antenos lėkštė. Džiaugsmas pamačius dar vieną turizmo informacijos centrą ir šį kartą buvo per ankstyvas – jis dirbs nuo 10 val. Už kelių žingsnių – dar vienas didžiulis prekybos centras.

Konjakas – plastikiniame butelyje

Manoma, kad turgus tarsi pasako apie miesto veidą. Nors iki Velykų buvo telikę vos pora dienų, mums įprastos grūsties turguje nebuvo – keletas prekybininkų siūlė turkiškus, kiniškus drabužius, kaimiškų kiaušinių nė su žiburiu nerasi. Pora moterėlių pardavinėjo krienus – už stiklainėlį teprašė dviejų litų. Nustebę, kad turgavietėje nėra pigias vos ne nacionalinės svarbos prekes siūlančių baltarusių, žurnalistai paliko apmirusį turgų. Šalia prekybos centro pasitiko dvi rusakalbės moterys: “Konjak, cigariety”,- žvelgdamos į tolį išbėrė. Skystis, vadinamas konjaku, supiltas į plastikinius pusės litro butelius, tegul ir už devynis litus, pasitikėjimo nekėlė.

Akys užkliuvo už neįprasto, šiek tiek didesnio už taksofono būdelę statinio. “Elektroninis turizmo informacijos biuras”, – parašyta. Pagaliau viltys sužinoti, ką verta pamatyti turistams, išsipildė. Būdelėje įmontuotas televizijos ekranas buvo tamsus. Mygtukų, informacijos, kaip juo naudotis, rasti nepavyko. Atrodo, kad šiame modernumu dvelkiančiame statinyje lankosi kas nori, tik ne turistai – ekranas apspjaudytas, viduje – šiukšlynas.

Optimizmu netrykšta

Elegantiška garbaus amžiaus ponia, paklausta, ką verta Druskininkuose aplankyti atvykėliams, tik liūdnai galva palingavo. “Nėra čia ką žiūrėti, ypač tokiu metų laiku, eikite į sanatorijas, ten pilna visokių pramogų turistams”,- optimizmu netryško druskininkietė. Ponia Anastazija – miesto senbuvė, tačiau nemano, kad gyventi tokiame žaviame gamtos kampelyje – privalumas. “Vaikai čia neranda darbo. Druskininkuose iš viso nėra ką veikti. Jaunimas važiuoja į užsienį, dirba Alytuje arba sostinėje. Manieji irgi išvykę”,- sakė pašnekovė. Pasak jos, pensininkų gyvenimas Druskininkuose taip pat nesaldus – už trijų kambarių šildymą ponia Anastazija moka 300 litų, o kur dar daugybė kitų mokesčių. “Turim energingą merą, gal situacija pasikeis”,- vylėsi druskininkietė.

Tiesa, vieną keistenybę, kurios nepavyko pastebėti niekur kitur Lietuvoje, korespondentai pamatė ir be vietinių pagalbos. Nors oras buvo žiemiškas, sniegas tik pradėjęs tirpti, medžiuose švietė žali susipynusių šakų kamuoliai. Tokių medžių, pilnų žaliuojančių kuokštų, mieste buvo daugybė. Atrodo, kad pavasaris čia atkeliavo nepaisydamas gamtos kaprizų. “Tai – amalas. Medžių kenkėjai”,- niekuo nepaaiškinamos žalumos paslaptį atskleidė pakalbinti druskininkiečiai.

Netikėti svečiai negąsdino

Nebeliko nieko kito, kaip paklausyti ponios Anastazijos patarimo ir susirasti veikiančią sanatoriją. Tai nebuvo sunku – jau buvo atidarytas turizmo informacijos biuras. Jame dirbanti mergina, kalbėdama telefonu, įbruko atvykėliams šūsnį lankstinukų. Vizitai po prabangius ir šiek tiek kuklesnius sveikatingumo centrus bei sanatorijas korespondentams patiko dar ir dėl to, kad žurnalistai, nors apie savo apsilankymą nebuvo iš anksto pranešę, visur buvo itin šiltai sutikti. Be jokių derinimų, siuntinėjimų nuo vieno kabineto durų prie kito jiems buvo atvertos visų pramogų ir poilsio įstaigų durys. Administracijos negąsdino blyksintys fotoobjektyvai, tiesmukiški, galbūt ir ne visai patogūs žurnalistų klausimai.

Elegancija, patogumas, prabanga – žodžiai, labiausiai tinkami apibūdinti sveikatos ir poilsio centrą “Vilnius”. Kompleksas išsiskiria savo modernumu, sveikatinimo bei poilsio paslaugų įvairove. Netikėtus svečius maloniai priėmė centro vadybininkė Monika Vitkutė, ir, atidėjusi darbus į šalį, aprodė sveikatos ir poilsio komplekso patalpas.

Treniruoklių, aerobikos salės, pirčių kompleksas, mineralinio vandens baseinai, poilsis kvapų ir muzikos kambariuose, purvo vonios, druskų kambarys – toli gražu ne viskas, ką savo klientams siūlo “Vilnius”. “Labai populiarūs relaksacijos ir poilsio savaitgaliai. Dviem asmenims nakvynė keturių žvaigždučių viešbutyje, 10 grožio ir sveikatos procedūrų, maitinimas tris kartus per dieną kainuoja 600 litų”,- pasakojo centro vadybininkė.

Norinčiųjų po įtemptos darbo savaitės atgauti jėgas – netrūksta. Pageidaujantieji savaitgalį praleisti “Vilniaus” sveikatos ir poilsio centre registruojasi iš anksto. Tądien, kai jame lankėsi “Sekundė”, poilsiautojų netrūko. Vieni mėgavosi baseino teikiamais malonumais, kiti plušėjo treniruoklių salėje. Pacientų laukė ir purvo vonios, purvas paruošiamas pagal specialią technologiją – skiedžiamas mineraliniu vandeniu. “Atvykę tik keletui dienų purvo vonių poveikio sveikatai gal ir nepajus, tačiau psichologiškai po tokių procedūrų geriau pasijunta kiekvienas”,- teigė purvo vonių kabinete sutiktas medikas. Vienu metu ilsėtis ar taisyti sveikatą gali 500 žmonių. “Vilnius” nėra sudaręs sutarčių su valstybinėmis ligonių kasomis, už viską poilsiautojams tenka mokėti iš savo kišenės, tačiau kainos – prieinamos. Masažai – nuo 25 iki 120 litų, 45 minutės druskų kambaryje kainuos 15 litų, tiek pat mokėsite už pusvalandį gimnastikos baseine. Trijų asmenų šeima, studentai, vaikai iki 16 metų visais malonumais naudosis kur kas pigiau.

Nežinios metai – praeityje

Sanatorijoje “Sūrutis” vietų nėra. 100 žmonių vienu metu galinti priimti įstaiga traukia ieškančiuosius dėmesio, jaukumo ir paslaugų kokybės. Sanatorijos gydymo padalinio vadovė Edita Kanaraitienė džiugiai kalbėjo, kad gydykla jau baigia pamiršti tuos laikus, kai grėsė bankrotas, o darbuotojai su siaubu laukė atleidimo iš darbo lapelių. “Sūručiui” tapus privačia nuosavybe, sanatorija atgimė. “Pirmieji mus prisiminė užsieniečiai – rusai, žydai vokiečiai. Svečiai iš Izraelio čia atvyksta vasarą, slėpdamiesi nuo šioje šalyje tvyrančių karščių. Vokietijos piliečius – išeivius iš Rusijos čia atgina nostalgija. Druskininkų gydyklos kadaise garsėjo visoje Tarybų Sąjungoje”,- pasakojo medikė.

Ji juokavo, kad dabar, rinkos ekonomikos laikais, klientai patys renkasi, ko jiems labiausiai reikia, už ką jie gali sumokėti. “Neuždrausi purvo vonių ar žarnyno dušo, jei žmogus įsitikinęs, kad būtent šios procedūros jam reikalingiausios”,- šypsojosi gydymo padalinio vadovė. “Sūrutis” siūlo dešimties dienų grožio ir sveikatinimo programas, gelbsti norintiesiems mesti rūkyti. Moderni infraraudonųjų spindulių sauna padės atsikratyti nereikalingų kilogramų. Para sanatorijoje kainuoja apie 80 litų, tiesa, viena smulkmena – poilsį reikia suplanuoti gerokai iš anksto.

Už romantiką ir atgaivą akims pasirengę mokėti

Keturių žvaigždučių viešbutis “Violeta” įsikūręs strateginėje miesto vietoje – čia apsistojusieji gali grožėtis įspūdinga Nemuno vingio panorama. “Vasarą visi pageidauja pusryčiauti lauko terasoje – prikausto įspūdingas gamtovaizdis”,- pasakojo viešbučio direktorė Alma Matulevičienė. Prieškario vilą primenantis pastatas kviečia visus, išsiilgusius romantikos. “Reikia užsisakyti iš anksto”,- jau kitose vietose girdėtus žodžius ištarė direktorė. Tik 500 litų, ir puikus dvivietis kambarys, vaisiai, šampanas, pusryčiai į kambarį, maudynės viešbučio baseine su povandeninėmis srovėmis ir garine pirtimi, romantiška vakarienė su vynu, procedūros grožio komplekse – jūsų. Kambariai dvelkė prabanga, geras šampanas, vynuogės, atogrąžų vaisiai ir vienas po kito plaukiantys svečiai tarsi patvirtino, kad mokančiųjų už romantiką netrūksta.

Romantiški savaitgaliai, meilės naktys Druskininkuose, išvardyti ir dar neatrasti poilsio, grožio, sveikatinimo malonumai – paaiškinimai, kodėl čia plaukia televizijos žvaigždės, seimūnai, verslininkai ir paprasti mirtingieji. Druskininkiečiai išradingai kurorto privalumus pristato užsieniečiams skirtuose interneto tinklalapiuose – visi, sumaniusieji atvykti į malonumų ir poilsio oazę, gali tikėtis nemokamos žarnyno dušo procedūros.

Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com

I.Ulienės nuotr. Romantikos, ramybės, sveikatos paieškos į Druskininkus pritraukia galybes poilsiautojų.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto