Tenka kiekvienam
Kiekvienais metais Lietuvoje atliekama apie 3,7 milijono rentgeno tyrimų. Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų vidutiniškai bent kartą per metus tiriamas rentgenu.
Vienam milijonui pasaulio gyventojų per metus vidutiniškai atliekama 330 tūkstančių rentgeno tyrimų. Galima paklausti, kodėl Lietuvoje jų atliekama beveik tris kartus daugiau. Rentgenologinių tyrimų skaičius priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Lietuva priklauso labiausiai išsivysčiusių šalių grupei, o šios grupės vidurkis – 990 tūkstančių rentgeno tyrimų vienam milijonui gyventojų. Mažiausiai išsivysčiusių šalių grupėje milijonui gyventojų tenka 20 tūkstančių rentgeno tyrimų per metus.
Padeda nustatyti ligą
Rentgeno spinduliuotė buvo pirmoji iš visų jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių, panaudotų medicinoje. Nuo rentgeno spinduliuotės atradimo tebuvo praėję vos pusantro mėnesio, kai padaryta pirmoji žmogaus rentgeno nuotrauka. 1895 metų gruodžio 22 dieną padarytoje ir, mūsų laikų požiūriu, ne itin geros kokybės nuotraukoje matyti moteriškos plaštakos kaulai ir netgi žiedas ant bevardžio piršto.
Šiandien medicinoje rentgeno tyrimai naudojami ne tik diagnozuojant kaulų lūžius ar žmogaus organizme ieškant svetimkūnių. Retas chirurgas ryšis operacijai prieš tai atidžiai neišnagrinėjęs, kaip vieta, kurią jis ruošiasi operuoti, atrodo rentgeno nuotraukoje.
Dozė kiekvienam skiriasi
Daug kam įdomu, kokias apšvitros dozes pacientas gauna vienokio ar kitokio rentgeno tyrimo metu, ar jos nėra kenksmingos.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, nėra tiksliai nustatyta, kokią konkrečiai dozę, kokio tyrimo metu gauna pacientas. Tačiau yra nustatyti rekomenduojamųjų apšvitros dozių lygiai, kurių reikia laikytis, atliekant diagnostinius rentgeno tyrimus. Spindulių dozės priklauso ir nuo tiriamojo stambumo, tad tenka kalbėti apie vidutines dozes. Leistina yra ta rentgeno spinduliuotės dozė, kuria galima nustatyti diagnozę.
Didžiausios spinduliuotės dozės yra pasiekiamos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu.
Gerėja aparatų kokybė
Kad medicinos įstaigoje mums būtų kokybiškai atlikta rentgeno nuotrauka, lemia keli veiksniai – pačio aparato kokybė, jo parametrų tikslumas, filmų ryškinimo proceso kokybė ir personalo kvalifikacija. Prastos kokybės, neatitinkančių reikalavimų aparatų gydymo įstaigose sumažėjo nuo tada, kai Lietuvoje buvo pradėta rentgeno aparatų kokybės kontrolė.
Rentgeno diagnostikos aparatų kontrolė gydymo įstaigose yra atliekama kasmet, o mamografiniams aparatams – kas pusė metų. Šiuo metu mūsų šalyje naudojami aparatai atitinka ES šalyse keliamus techninius reikalavimus. Aparatai, neatitinkantys šių reikalavimų, yra remontuojami arba nebenaudojami.
Rentgeno diagnostikos aparatų kokybę įrodo ir išmatuotos pacientų dozės, kurios neviršija rekomenduojamųjų lygių.
Radiacinės saugos centras ir toliau tęsia pacientų dozių matavimus rentgeno diagnostikos procedūrų metu. Tos gydymo įstaigos, kuriose šios dozės viršija nustatytus rekomenduojamuosius lygius, turi ieškoti priežasčių ir jas šalinti, kad visi pacientai tyrimų metu gautų kiek įmanoma mažesnes apšvitros dozes.
Spinduliuotės kūne nelieka
Dažnai pacientus domina, ar, atlikus rentgeno nuotrauką, kūne lieka jonizuojančioji spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotės prigimtis yra elektromagnetinė. Tai yra tokios pačios elektromagnetinės bangos, kaip ir radijo bangos, tačiau labai aukšto dažnio ir turi savybę prasiskverbti per mūsų kūną. Išjungus radijo imtuvą, radijo bangos nebeišspinduliuojamos. Taip pat yra ir su rentgeno spinduliuote – kai aparatas išjungiamas, rentgeno spinduliai negeneruojami. Todėl, atlikus rentgeno nuotrauką, spinduliuotės mūsų kūne nelieka.
Rizikuoja susirgti vėžiu
Kalbant apie rentgeno diagnostikos tyrimo kenksmingumą reikia pasakyti, kad tyrimas būtų nekenksmingas, jeigu jam nebūtų naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Tačiau jeigu rentgeno spinduliuotė “nepervers” žmogaus kūno, tai išryškinus paaiškės, kad rentgeno nuotrauka yra tuščia. O jeigu rentgeno tyrimas atliekamas, norom nenorom tenka susitaikyti su mintimi, kad gausime vienokią ar kitokią apšvitros dozę. O kur apšvitra – ten papildoma rizika susilaukti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio reiškinių – vėžio ar genetinių pokyčių. Todėl gydytojas, kuris skiria rentgeno diagnostikos procedūrą, turi visada įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Tuomet yra priimamas sprendimas, koks tyrimas yra būtinas ir priimtiniausias pacientui.
Pacientėms reikėtų žinoti ir tai, kad gydytojas turėtų nepamiršti pasiteirauti apie jos nėštumą. Jei tiksliai nežinoma, ar pacientė laukiasi kūdikio, ar ne, tyrimas turėtų būti atidėtas, kol tai paaiškės. Jei procedūrų dėl klinikinių priežasčių atidėti negalima, vaisiaus apšvitai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Saugos priemones atidžiai reikia taikyti ir tiriant vaikus, nes vaikai yra jautresni jonizuojančiajai spinduliuotei nei suaugusieji.
“Info.lt”
