ENERGETIKA
Nors pastaruoju metu nafta ir jos produktai nemažai brango, kovą gerokai atpigo automobilių dujos. Dabar šių degalų litras kainuoja apie 1,3 lito, jie daugiau nei perpus pigesni už dyzeliną ar benziną. Prekiautojai degalais žada, kad nedidelės suskystintų degalų kainos išliks ir ateityje, nes jų kaina, skirtingai nei kitų automobilių degalų, mažai priklauso nuo pasaulinių naftos ir naftos produktų kainų tendencijų. Šiuo metu naftos perdirbimo įmonė “Mažeikių nafta”, gaminanti ir suskystintas dujas automobiliams, jas parduoda po 1.666 litus už toną (su akcizo ir pridėtinės vertės mokesčiu) didmenine kaina, o tai kone trečdaliu pigiau nei pernai rudenį. LŽ
FINANSAI
Vakar Lietuvos banko valdyba pritarė banko specialistų parengtam Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui, kuriame nustatyta pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus Lietuvoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarka. Projekte numatyta, kad prekių bei paslaugų pardavėjai privalės skelbti kainas eurais praėjus mėnesiui nuo tada, kai ET paskelbs fiksuotą lito ir euro kursą. Siūloma, kad Lietuvos bankas litus į eurus keistų neatlygintinai neribotą laiką, o suma būtų neribojama. Komerciniai bankai keistų litus į eurus neatlygintinai šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektas bus perduotas svarstyti valstybės institucijoms, verslo, vartotojų teises ginančioms, kitoms suinteresuotoms organizacijoms. Lietuva eurą tikisi įsivesti 2007 m. sausio 1-ąją. VŽ
Lietuvos bankas, artėjant euro įvedimui, kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui žada padovanoti po skaičiuotuvą. Verslui tai ne tik puikus užsakymas, bet ir gera proga pasireklamuoti. Lietuva neišras dviračio – skaičiuotuvai buvo nemokamai dalijami prieš įvedant eurą ir kitose šalyse. Lietuvos bankas linkęs pasinaudoti Airijos patirtimi, kad kiekvienas gyventojas gautų informacinį laišką, kuriame būtų išsamiai išdėstyta euro įvedimo tvarka, supažindinta su eurų banknotais ir monetomis, jų apsaugos požymiais ir pan. Šiame informaciniame pakete, banko nuomone, galėtų būti ir skaičiuotuvas. Informacinė programa būtų iš dalies finansuojama specialios Europos Komisijos programos lėšomis. Planuojama, kad informacinė kampanija bus aktyviausia iki euro įvedimo likus 3-4 mėnesiams – 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. VŽ
Verslininkai prieštarauja valdžios ketinimams įvesti solidarumo mokestį, o gyventojų pajamų mokesčio tarifą mažinti ragina kuo anksčiau. Koalicijos partneriai šiandien planuoja skelbti bendrą pareiškimą, kuris galėtų visuomenei suteikti bent šiek tiek aiškumo. Maždaug pusšimčiui verslininkų koalicinė valdžia vakar Vyriausybėje pristatė naujausius pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos. Socialdemokratai tebepuoselėja mintis įterpti į gyventojų pajamų mokesčio mažinimo scenarijų socialdemokratiškų vertybių, t.y. mažesnėms pajamoms taikyti mažesnį pajamų tarifą, todėl Juozas Olekas, Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas, apgailestavo, kad buvo priverstas paklusti partijos prezidiumui ir atsisakyti progresyvinių mokesčių idėjos dėl koalicijos stabilumo. Mat Premjeras Algirdas Brazauskas yra tiesiai pareiškęs, kad, nesusitarus dėl mokesčių, neliktų ir koalicijos. VŽ, KD, R
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius domėjosi, ar ketinamas įvesti solidarumo mokestis neprieštarauja ES teisei, tikslinosi, su kuo solidarizuojamasi šiuo mokesčiu, ir galiausiai pasiūlė pavadinti jį “Butkevičiaus” mokesčiu. Į tai A. Brazauskas atšovė, kad mokestį galima pavadinti visaip, kad ir “opozicijos” vardu. Tačiau verslininkai taip pat prieštarauja dėl šio kelių mokesčio analogo, sakydami, kad šitaip niekais paverčiama ilgametė jų kova dėl kelių mokesčio panaikinimo. Tačiau, pasak A. Brazausko, “alternatyva gali būti pelno mokesčio didinimas, kaip ir kitokie variantai, kurių labai nesinorėtų daryti”. Valdantieji tikisi, kad šiandien politinei tarybai pavyks suvaldyti emocijas ir pateikti vieningą susitarimą dėl mokesčių sistemos pertvarkos. VŽ, KD, R
ĮMONĖS
Prezidentūra nusprendė šalia švietėjiškos ir edukacinės veiklos leisti bendrovei “Liustruva” steigti Kauno prezidentūroje viešbutį ir restoraną “Rezidencija”. Tačiau vakar Prezidentūrą pasiekė 43 žinomų kauniečių pasirašytas laiškas, kuriame prašoma išsiaiškinti, kokiu pagrindu bendrovei “Liustruva” suteikti įgaliojimai šeimininkauti senojoje Kauno prezidentūroje. Laiškas baigiamas grasinimu prie šio objekto rengti protesto akcijas. KD
RYŠIAI
Balandžio 1-osios išvakarėse žmones ėmė bauginti nerimą keliantis elektroninis pokštas. Vakar daugybė klaipėdiečių elektroniniu paštu gavo žinutes, kuriose parašyta, kad, jei suskambus mobiliajam telefonui jo ekrane atsiranda užrašas “ACE-?”, geriau neatsiliepti. Neva kitaip telefonas bus užkrėstas virusu, ištrinančiu visą IMEI ir SIM informaciją, todėl jis negalės susijungti su tinklu – teks pirkti naują aparatą. Ryšių reguliavimo tarnybos Klaipėdos kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto Vilijaus Pučkoriaus teigimu, tai – paprasčiausia “antis”. Specialistų nuomone, mobiliaisiais telefonais plintantys virusai kol kas Lietuvos pasiekti neturėtų. Tačiau, pasak vienos didžiausių pasaulyje antivirusines programas kuriančios suomių kompanijos “F-Secure” direktoriaus Miko Hypioneno, (Mikko Hypponen), tokie virusai jau atsiranda ir jie plinta neįtikėtinu greičiu. K
STATYBA
Vakar uostamiesčio Savivaldybės taryba pritarė bendrovės “Hanner” paruoštam ties Taikos ir Baltijos prospektų sankryža esančio 3 hektarų sklypo detaliajam planui. Jau po mėnesio čia turėtų būti pradėti 20 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centro statybos darbai. Į šį projektą “Hanner” ruošiasi investuoti apie 40 mln. litų. VE
TRANSPORTAS
Vėl, po aštuonerių metų, atnaujinamas tiesioginis aviareisas Palanga-Maskva. Nuo gegužės 28 dienos iš Palangos oro uosto į Rusijos sostinę prancūzų gamybos 46 vietų orlaivis “ATR 42 skraidys kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį iki rugsėjo 10-osios. Kelionė truks apie tris su puse valandos. Tačiau bilietai – brangūs. Skrydis į vieną pusę iš Palangos į Maskvą keleiviui atsieis nuo 280 iki 680 litų. K
Balandžio 7 – 10 d. Lietuvos parodų centre “Litexpo” vyksianti tarptautinė automobilizmo paroda “ALT-2005” turėtų būti didžiausia Baltijos šalyse, teigia jos rengėjai. Nors tarp dalyvių nėra net kelių didelių automobilių bei sunkvežimių pardavėjų, ekspozicijos užims 28.000 kvadratinių metrų plotą. Šiemet automobilių, transporto priemonių, atsarginių detalių, automobilių servisų įrangos, aksesuarų, spaudos parodoje dalyvauja 205 bendrovės (2003 m. – 183, paroda vyksta kas antri metai). Eksponatus rodys ne tik įmonės iš kaimyninių šalių, bet ir Vokietijos, Italijos bei Turkijos. “ALT-2003” išsiteko 25.000 kvadratinių metrų plote, o šiemet jis bus 3.000 kvadratinių metrų didesnis. Tikimasi, kad parodą aplankys per 60.000 žmonių. VŽ
ŽEMĖ
Kovo 31-ąją Kauno Noreikiškėse prasidėjusioje žemės ūkio parodoje “Ką pasėsi 2005” vos sutelpa dalyviai – ekspozicijoms rengėjai išnaudojo visas laisvesnes teritorijas. Pasak Virginijaus Venskutonio, Žemės ūkio universiteto Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus, viduje ekspozicija 2.500 kvadratinių metrų plote visai susikimšusi. Jo teigimu, norą dalyvauti parodoje buvo pareiškusios Latvijos bei Lenkijos įmonės, bet nebuvo galimybių jų priimti. Parodos rengėjo organizacinius rūpesčius šiemet kiek palengvino tai, kad Žemės ūkio ministerijos teikiama parama padidėjo iki 100.000 litų. Ankstesnė 35.000 litų suma patenkindavo tik 10-15 proc. poreikių. Paroda vyks iki šeštadienio vakaro. VŽ, KD
Sparčiai kylant žemės kainai didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, investicijos į ją tapo pačiomis pelningiausiomis visoje nekilnojamojo turto rinkoje. Statybų bumas neslūgsta, o didmiesčiuose itin trūksta statyboms tinkamos žemės, todėl priemiesčių bei sodų bendrijų žemė pernai pabrango dvigubai. Rinkos analitikai prognozuoja, kad šiemet žemės kaina šoktelės dar maždaug ketvirtadaliu. Bene daugiausia – po 40 tūkst. litų už arą – prašo Vilniaus Antakalnio rajone ir netoli jo esančių sodų sklypų pardavėjai. Pasak bendrovės “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, “ten, kur prieš porą metų žemės aras kainavo 5 tūkst. litų, dabar pardavėjai už jį jau prašo 10 tūkst., o kur aro kaina siekė 15-20 tūkst., dabar už jį prašoma 30-40 tūkstančių”. LŽ
Nutraukus “Nuaro” gyvūnų globos namų finansavimą, šios tarnybos darbuotojai nusprendė atkreipti į save dėmesį neįprasta akcija. Globojami gyvūnai bus išdalinti gyventojams, o “nepareikalauti” – paleisti į laisvę. Mat antrajam ir likusiems šių metų ketvirčiams Klaipėdos miesto politikai nusprendė neskirti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai lėšų. Klaipėdiečiams bus pasiūlyta: 46 įvairaus amžiaus šuneliai, 28 katės, dvi gulbės, kurios buvo prišalusios prie ledo ir dabar nebegali skraidyti, šeškas ir dvi ožkos. Gyvūnai, kurių niekas nepaims, vakarop bus paleisti į miestą – ten, iš kur ir buvo paimti. K
Nors miškuose specialistai kol kas nerado po žiemos miego pabudusių erkių, žmonės jau įspėjami, kad gamtoje tampa pavojinga. Pernai pirmosios erkės buvo rastos kovo 23 dieną, užpernai – kovo 8-ąją. Manoma, kad šiemet erkės nubus vėliau dėl šalto pavasario. Paprastai erkės bunda, kai oras sušyla iki 7 laipsnių. K
Į apsemtą Rusnės salą keliantys automobilius specialūs tralai vakar vos spėjo plukdyti norinčiuosius pamatyti potvynį iš arti. Nemuno žemupyje jau apsemta apie 17 tūkstančių hektarų, kur atsidūrė 7 kaimai ir per 30 sodybų. Vakar 350 metrų kelio atkarpą sėmė 45 centimetrų vandens sluoksnis. Prie apsemto kelio Klaipėdos regioninių kelių valstybinės įmonės tvarkdariai rikiuoja norinčius persikelti lengvuosius automobilius į dvi eiles. Be eilės keliami tik Rusnės gyventojai arba saloje verslą turintys asmenys su specialiais leidimais. Tačiau kol kas didesnių sunkumų nėra ir smalsuoliams. Savaitgalį vandens lygis Nemuno žemupyje dar pakils. Tikimasi ir didesnio svečių, norinčių pamatyti potvynį, antplūdžio. K
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
