Ausis užgulantis lėktuvų riaumojimas paliūniškiečių
ramybę trikdo jau keliolika metų. Pernai jis tapo intensyvesnis. “Kadangi
lėktuvų ūžesys girdimas naktimis, manėme, kad tai – Pajuostyje besileidžiantys
kariniai lėktuvai”,- pasakojo kovo pradžioje į “Sekundės” redakciją paskambinęs
Paliūniškio gyventojas (pavardė redakcijai žinoma).
Iš miego nuo lėktuvo gaudesio, pasak trisdešimtmečio vyriškio, pakirsdavo kone visas kaimas. “Čaižaus ir stipraus, kraują stingdančio garso neįmanoma apibūdinti. Toks jausmas, tarsi lėktuvas leistųsi ant mūsų namo stogo”,- tvirtino paliūniškietis. Jis, nebeapsikęsdamas tokio triukšmo, kreipėsi į Panevėžio seniūnijos seniūną Julių Grabauską. Deja, seniūnas tegalėjo tik užjausti kaimo gyventojus ir tvirtino, kad ne jo galioje pakeisti karinių lėktuvų maršrutus. “Paskambinau į Pajuostyje esančią karinę aviacijos bazę. Atsiliepęs karininkas tvirtino, kad apie naktimis ramybę trikdančius lėktuvus girdintis pirmą kartą. Bet aš – ne kvailas, savo akimis mačiau, kaip virš kaimo dideliu greičiu praskrieja kariniai lėktuvai”,- širdo dėl tokio karininko atsakymo vyriškis.
Nebetekęs vilties paliūniškietis kreipėsi į žiniasklaidą, tikėdamasis, kad žurnalistams pavyks atverti tas duris, kurios paprastiems mirtingiesiems uždarytos. Kad išsiaiškintų paslaptingųjų lėktuvų viražų virš kaimo priežastį, žurnalistams prireikė kone mėnesio. Ir tik vakar iš Krašto apsaugos ministerijos gautas leidimas publikuoti šį rašinį.
Tyrimas nuvedė į Žaliąją girią
“Sekundės” žurnalistai pasidavė paliūniškiečio įkalbinėjimams naktį praleisti jo namuose – aukštas pareigas vienoje iš miesto bendrovių einantis vyras nebuvo panašus į psichinės negalios kamuojamą žmogų ar paranojiką. Naktį iš miego pabudino kurtinantis triukšmas – tokį teko girdėti žiūrint filmus apie karą, kai nufilmuotos skrendančių naikintuvų eskadrilės. Fotografui nepavyko užfiksuoti šviesos greičiu praskriejusio lėktuvo. Jis tarsi į žemę prasmego Žaliojoje girioje. Važiuojant į tą pusę, kur galėjo nusileisti lėktuvas, maždaug už aštuonių kilometrų nuo kaimo, žurnalistus pasitiko spygliuotos užtvaros ir bet kokį eismą bei pėsčiųjų pasivaikščiojimus draudžiantys ženklai.
Apsaugos nebuvo matyti, tad korespondentai toliau tęsė žurnalistinį tyrimą. Pasirodo, šios užtvaros – tai tik menka kliūtis į tikslą. Už kelių šimtų metrų laukė netikėtumas – nepraeinamas, spygliuotos vielos kamuoliais nusėtas laukas. Įdrėskimai ir visiškai sugadinti drabužiai – ne vienintelis žurnalistų praradimas. Viltis surasti naikintuvų dislokacijos vietą pradėjo blėsti priėjus kruopščiai išpurentos žemės ruožą bei tvorą. Teritorija buvo apšviesta, tad pamatėme už kelių šimtų metrų esančius tarsi kalvas kauburius, jų viena pusė šiek tiek priminė didžiulius, maskuojamąja medžiaga aptrauktus vartus. Iš vienos kalvos tvieskė ryški šviesa, buvo matyti, kad kalva – tik įėjimas į požeminę teritoriją. Gilumoje pastebėjome ką tik nusileidusį lėktuvą. Iš požeminio angaro išėję kariškiai kalbėjosi. Vartai, saugantys paslaptį, nusileido. Atsitiktinai užklydęs prašalaitis nė neįtartų, jog po žeme slepiasi didžiulis lėktuvas. Kariškiai susėdo į mašinas, šviesa buvo išjungta. Keli, iš pažiūros apšiurę mūriniai statinukai su ventiliacijos angomis, kalvotas reljefas – viskas, ką gali užfiksuoti netyčia užklydusių gamtos mylėtojų akys.
Aviatoriai neišsidavė
Šalies Karinių oro pajėgų aviacijos bazės vado pavaduotojas majoras Viktoras Krivobokas, išgirdęs, kad “Sekundę” domina požeminis aerodromas šalia Paliūniškio, tvirtino, jog apie tokį objektą girdįs pirmą kartą. Pateikus žurnalistinio tyrimo metu darytas nuotraukas ir papasakojus, ką porą kartų per mėnesį dėl kurtinamo naikintuvų keliamo triukšmo išgyvena paliūniškiečiai, karininkas tapo mįslingai nekalbus. Paprašęs žurnalistus palaukti, kol patikrins gautos informacijos tikrumą, majoras išėjo iš kabineto. Beveik pusvalandis įtempto laukimo ir kiek šokiruojanti žinia – minimas objektas gal ir egzistuoja, tačiau jo šeimininkai – ne lakūnai. “Manau, kad tai – Karaliaus Mindaugo bataliono nuosavybė, žinau, kad jie kažką turi Žaliojoje girioje”,- tvirtino Aviacijos bazės vado pavaduotojas.
Juokai grėsė nemalonumais
Pajuostyje įsikūrusio Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono štabo viršininkas majoras Mantas Paškevičius, išklausęs “Sekundės” papasakotą istoriją, tvirtino tą patį – apie paslaptingą objektą netoli Paliūniškio duomenų nėra. Paaiškinus, kad požeminiame aerouoste apsilankė korespondentai ir faktai, patvirtinantys, jog ten – karinių naikintuvų dislokacijos vieta, užfiksuoti nuotraukose, majoras tik šyptelėjo. Bandymas pasidomėti, ar požeminiai statiniai yra karinė paslaptis, rezultatų nedavė. Karininkas tylėjo. Nebeliko nieko kito kaip pranešti, kad žurnalistinio tyrimo medžiaga bus paskelbta laikraštyje. “Puiku. Galite taip ir padaryti. Įdomu, kas tuo patikės”,- sakė M.Paškevičius.
Jau tos pačios dienos pavakare žurnalistai sulaukė paslaptingų svečių vizito. Mandagiai prisistatę atstovais iš Krašto apsaugos ministerijos, jie pareikalavo visos su kariniu objektu netoli Paliūniškio turimos medžiagos. Nuotraukos, užrašai pradingo atvykėlių lagaminuose, jų automobilyje atsidūrė fotografo aparatūra, kompiuteris. Tapo akivaizdu, kad domėtasi tuo, ką paprastai slepia spaudas “Slapta informacija. Tik ribotam naudojimui”.
Leidimas – po derybų su NATO
Žurnalistams buvo mandagiai, tačiau pakankamai įsakmiai paaiškinta, kas jų laukia, jei publikacija apie karinį objektą atsidurs laikraštyje. Svečių iš sostinės sulaukė ir Paliūniškio kaimo gyventojai – jie atvykėliams nuoširdžiai dėstė savo įspūdžius apie naktimis gaudžiančius lėktuvus, ne vienas vietinis žmogus parodė į tą pusę, kur pranyksta lėktuvai.
Prabėgo įtampos ir nerimo kupina savaitė. Elektroninis laiškelis, lyg ir mandagiai kviečiantis apsilankyti Krašto apsaugos ministerijoje, nieko gero nežadėjo. Žurnalistus priėmęs aukštas ministerijos pareigūnas tvirtino turįs panevėžiečiams gerų žinių. Po ministerijos derybų su NATO sąjungininkais nuspręsta atsisakyti karinio objekto šalia Paliūniškio ypatingo slaptumo statuso.
Dokumentai, kurie dėl tokio sprendimo tapo prieinami žurnalistams, bylojo, kad požeminis oro uostas Žaliosios girioje pastatytas prieš 14 metų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Buvo itin sudėtinga šaliai situacija – sovietų kariuomenė, neaiški šalies ateitis vertė pasirūpinti alternatyviomis ir potencialiems šalies priešams nežinomomis gynybos priemonėmis. Lietuvai tapus NATO nare, požeminis aerodromas buvo naudojamas šalies oro erdvę saugantiems sąjungininkų naikintuvams dislokuoti – šalia Šiaulių, Zokniuose, laikomi lėktuvai žiemą neturėjo jiems pritaikytų angarų. Lauke esančius naikintuvus sunku greitai parengti skrydžiui, todėl buvo nuspręsta laikinai, kol Zoknių oro uostas bus pritaikytas kariuomenės reikmėms, lėktuvus dislokuoti šalia Paliūniškio. Atšilus orams naikintuvai į Žaliąją nebeskris. “Įslaptinti objektą nebėra prasmės – Lietuvai tapus NATO nare iš esmės pasikeitė situacija”,- teigė ministerijos atstovas ir davė leidimą skelbti šią publikaciją.
Suteikta galimybė apžiūrėti karinį objektą
Tarsi patvirtindami savo žodžius, kariškiai kviečia panevėžiečius bei smalsius rajono gyventojus šiandien apžiūrėti šalia Paliūniškio esantį požeminį aerouostą. Ši ekskursija bus daug įdomesnė, nei jau šiek tiek pabodusios karinės ginkluotės demonstravimas per valstybines šventes. Pasiūlymu susidomėjusių panevėžiečių kariškiai 12 val. lauks Laisvės aikštėje, šalia miesto Savivaldybės. Ekskursantų paimti atvyks autobusai. Smalsuoliai galės ne tik apžiūrėti ilgus metus buvusius slaptus objektus, bet ir juose dislokuotus naikintuvus, nusifotografuoti. Dešimčiai laimingųjų kariškiai pažadėjo dovanoti skrydį naikintuvu. Kiti turės tenkintis nuotrauka šalia karinio lėktuvo. Visi bus vaišinami arbata, kareiviška koše.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Dar prieš keletą dienų buvusi slapta zona nieko nenutuokiantiesiems apie kariškus reikalus iš pirmo žvilgsnio visiškai nepriminė didžiulio požeminio oro uosto.
