ENERGETIKA
Žlungančio Rusijos naftos koncerno “Jukos” valdoma “Mažeikių nafta” netrukus gali turėti naują savininką. Vakar Rusijos naftos milžinės “LUKoil” prezidentas Vagitas Alekperovas pranešė, kad su “Jukos” jau pradėtos derybos dėl galimybės pirkti vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonės akcijas. Anot “LUKoil” kompanijai Lietuvoje atstovaujančios “Lukoil Baltija” vadovo Ivano Paleičiko, “Mažeikių naftos” ateitis dabar priklauso nuo “Jukos” akcininkų ir vadovybės pozicijos. “Jau pasakėme, kad norime nupirkti akcijas, o “Jukos” turi pasakyti, ar sutinka parduoti. Jeigu pasakys, kad parduoda, ir bus susitarta dėl kainos, sandoris galėtų įvykti per kokius tris mėnesius”, – prognozavo I. Paleičikas. Konkrečios informacijos apie “LUKoil” ir “Jukos” derybų eigą I. Paleičikas teigė kol kas neturįs. LŽ, LR, R
FINANSAI
2007-2013 metai Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei, finansiškai turėtų būti patys naudingiausi. Tačiau derybos dėl ES finansinės ateities juda sunkiai ir gali atnešti netikėtumų. ES savo biudžeto nuostatas formuoja 7 metus į priekį. Iki birželio ES šalims svarbu susitarti dėl 2007-2013 m. ES biudžeto gairių. Dalia Grybauskaitė, už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga Europos Komisijos narė, vakar kalbėdama Seime pabrėžė, kad tai paskutinė galimybė Lietuvai užsitikrinti solidžią ES paramą, nes vėliau parama mažės dėl naujų, skurdesnių valstybių priėmimo. Komisarės nuomone, 2007-2013 m. Lietuva iš ES gali tikėtis gauti 2,5-3 kartus daugiau paramos, nei yra gavusi iki šiol. Pagal bendrąjį principą, parama naujosioms ES narėms negali viršyti 4 proc. jų BVP. Lietuvai tai būtų apie 2,5 mlrd. litų kasmet. VŽ, LŽ, KD, R
“Nematau problemų, kodėl Lietuva negalėtų gauti šių lėšų. Svarbiausia – racionaliai jas panaudoti”, – teigė D. Grybauskaitė. Pasak Premjero Algirdo Brazausko, “4 proc. – irgi daug”. Jo teigimu, šioms lėšoms panaudoti reikės didelių įvairių žinybų pastangų. Sprendimą dėl būsimų ES biudžeto perspektyvų valstybės narės priima sutartinai. VŽ, LŽ, KD, R
Valdantieji suardė pačių palaimintas mokesčių sistemos reformos kryptis ir šią savaitę žada tuo klausimu jau antrąjį komunikatą, nuo kurio priklausys ir koalicijos likimas. Abejonių dėl bendro sutarimo kelia nestabili Premjero pozicija, koalicijos partnerių nuomonių skirtumai bei specialistų perspėjimai apie grėsmę biudžetui, jeigu būtų sumanyta įvesti solidarumo mokestį. VŽ, LR
Po praėjusį penktadienį vykusios politinės tarybos posėdžio Premjeras Algirdas Brazauskas dukart spėjo pakeisti savo nuomonę dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo. Penktadienį jis patikino, jog, kitaip nei vasario mėn. priimtame valdančiųjų politinės tarybos komunikate, pajamų mokesčio tarifas bus sumažintas nuo 2006 m. liepos iškart iki 27 proc. Tačiau vakar Lietuvos radijui Vyriausybės vadovas kalbėjo: “Pajamų mokestį mažinti pamažu iki 24 proc. – kas gali tam nepritarti?” Premjeras taip pat ryžtingai kalbėjo apie būtinybę įvesti solidarumo mokestį, kuris atsvertų biudžeto praradimus dėl naikinamo kelių mokesčio. Iš jo tikimasi į biudžetą gauti apie 460 mln. litų per metus – tai prilygsta metiniams įmonių atskaitymams nuo pajamų į Kelių plėtros ir priežiūros programą. “Manau, dėl mokesčių reformos su partijomis susitarta 80-90 proc., tam tikras rizikos laipsnis lieka”, – sakė Vyriausybės vadovas. VŽ, LR
Šalies draudikai kol kas neskuba didinti įmokų už vairuotojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau tvirtina, kad tai neišvengiama rinkai sparčiai augant ir išmokoms didėjant. Pernai beveik 50.000 vairuotojų buvo išmokėta per 80 mln. litų draudimo kompensacijų. Vidutinė išmoka, kurią draudimo įmonė išmoka nukentėjusiems, šių metų sausį sudarė beveik 2.000 litų. Per 3 metus ji išaugo apie 38 proc. Vaidotas Krencius, AB “Lietuvos draudimas” (LD) Transporto draudimo vadovas, tvirtina, kad per keletą privalomojo draudimo galiojimo metų Lietuvoje išmokos išaugo beveik dvigubai, nors dėl aršios konkurencijos privalomojo draudimo kaina Lietuvoje išlieka žemiausia ES šalyse – vidutiniškai 230 litų. Iš viso pernai LD išmokėjo 20,5 mln. draudimo kompensacijų 7.500 gyventojų bei įmonių. VŽ
Nesunkiai gaunami kreditai vis dažniau virsta bemiegėmis naktimis – daugėja beviltiškai įklimpusių į skolas žmonių. Viešosios įstaigos “Finansinių problemų sprendimai” duomenimis, Lietuvoje yra apie 400 tūkst. į įvairias skolininkų duomenų bazes įtrauktų asmenų. Be to, apie 150 tūkst. gyventojų yra skolingi įvairių paslaugų teikėjams. Kadangi šalyje dirba apie 1,2 mln. žmonių, šis skaičius atrodo grėsmingai. Vienintelė Baltijos šalyse veikianti bendrovė, siekianti padėti išbristi iš skolų, tokius skaičius paskelbė šių metų pradžioje. “Kas dešimtas šalies gyventojas yra skolingas”, – tokį teiginį paskelbė rinkos ir viešosios nuomonės agentūra “TNS Gallup”. Šiemet agentūros atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, 9 proc. apklaustųjų yra buvę skolininkais ir asmeniškai susidūrę su antstolių veikla. Kliento nemokumą bankui dažniausiai lemia pernelyg optimistiškos asmeninio gyvenimo prognozės arba nenumatytos aplinkybės. K
ĮMONĖS
UAB “Panoden”, įsikūrusios Panevėžyje ir besiverčiančios fleksografinės spaudos ir pakavimo medžiagų gamyba, vadovai nebelaukia, kol reikalingus specialistus pradės rengti kuri nors Lietuvos aukštoji mokykla. Matydami, kad darbuotojams stinga kompetencijos gaminti kokybiškai, panevėžiečiai pasirašė sutartį su Kauno technologijos universitetu, kurio dėstytojai dabar moko apie 60 “Panoden” darbuotojų. Pasak Alekso Varnos, “Panoden” generalinio direktoriaus, personalui mokyti bendrovė nusprendė skirti iki 1 proc. apyvartos. Panevėžiečiai džiaugiasi sugebą dirbti ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, bet ir reiklioje Švedijos rinkoje. “Panoden” per pastaruosius dvejus metus į įrenginius investavo per 5 mln. litų. Dabar 38 proc. bendrovės pardavimų sudaro eksportas į minėtas šalis. VŽ
PASLAUGOS
Ateinančio mėnesio pradžioje turėtų paaiškėti, kas ir kokias paslaugas poilsiautojams vasarą teiks uostamiesčio paplūdimiuose. Kaip ir kasmet, artėjant vasaros sezonui uostamiesčio Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyrius paskelbė konkursą dėl paslaugų teikimo Girulių ir Melnragės paplūdimiuose, kuriame dalyvavo 7 įmonės. Konkurso rezultatai bus skelbiami balandžio 1-ąją. VE
STATYBA
Po renovacijos išgražėjo Alytaus miesto Šaltinių pagrindinė mokykla – per pusmetį bendrovė “Skirnuva” su subrangovais apšiltino pastatą, pakeitė stogą, langus, suremontavo klases. Mokyklos renovacijai iš Pasaulio banko, Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybės lėšų buvo skirta beveik 4 mln. litų. Tai ne tik didžiausia Alytuje, bet ir viena didžiausių šalyje investicijų į mokyklas. LR
TRANSPORTAS
Lietuvos lėktuvo avariją prie Kijevo Borispolio oro uosto tyrusi ukrainiečių komisija nebuvo linkusi įžvelgti saviškių darbo klaidų. “Mes prašysime, kad ukrainiečiai persiųstų mums gruodį avariją prie Kijevo patyrusio lėktuvo ATR-42 “juodasias dėžes”. Jas gavę, patys galėsime atlikti tyrimą”, – paaiškino Lietuvos civilinės aviacijos administracijos vadovo pavaduotojas Alvydas Šumskas. Anot jo, Ukrainos komisija tyrimą atliko labai neprofesionaliai ir paviršutiniškai. LŽ
VERSLAS
Sukurti tokį verslo centrą, koks kuriamas Prahoje (Čekija), – su tokiu pasiūlymu vakar Klaipėdos savivaldybėje lankėsi Izraelio investicinės kompanijos “LIM limited” vadovas Avis Veinermanas. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius žadėjo apsvarstyti Tel Avivo verslininko pasiūlymą ir kaip galimų investicijų pavyzdį nurodė “Kopgalio” projektą. Už Lietuvos jūrų muziejaus ir akvariumo manoma įrengti didelį pramogų kompleksą, kuris į uostamiestį trauktų turistus. K, VE
Pasinaudojus SAPARD parama projektui “Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių verslų skatinimas”, verslininkai Vištyčio miestelyje (Marijampolės r.) esančioje poilsiavietėje “Viktorija” įrengė apskritus metus veikiantį baseiną, atnaujino pastatą. Dvi naujos konferencijų salės dabar čia gali priimti apie 300 žmonių. Sukurta per 20 naujų darbo vietų. Viso projekto vertė – apie 3 mln. litų. LR
ŽEMĖ
Vakar Naujininkuose, Žirnių gatvėje, darbininkai pastebėjo iš nuošalioje vietoje suverstų maišų kylančius dūmus. Iškviesti ugniagesiai aptiko ir užgesino 20 sumestų smilkstančių maišų. Atvykę Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai čia rado ir daugiau teršalų. Kokios cheminės medžiagos buvo maišuose ir rastuose buteliuose, dar tiriama aplinkosaugininkų laboratorijose. Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros vadovo Vinco Navicko teigimu, kažkieno išmestos medžiagos niekam žalos nepadarė. Aiškinamasi, kas nuošalioje miesto vietoje išvertė chemines medžiagas. LR
Gamtininkai pataria kasmet išvalyti inkilus į Lietuvą sugrįžtantiems paukščiams. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, svarbiausia, kad į šalį sugrįžtantiems sparnuočiams skirti inkilai būtų švarūs, iškelti kuo aukščiau ir atgręžti į pietus. Gamtininko teigimu, dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, patys inkilų nevalo. Paukščiai tik du sezonus peri nevalytuose būstuose. Į nešvarų inkilą sparnuočiai nebesugrįžta. K
Pavasarinis potvynis vis labiau užlieja Lietuvos pamarį. Į pagalbą apsemtų kaimų gyventojams šiandien atvyksta keliasdešimt karių, kurie potvynio metu įsikurs laikiname štabe Juknaičių (Šilutės r.) seniūnijoje. Šilutės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Renčeliausko teigimu, per praėjusią parą vanduo ant kelio Šilutė-Rusnė pakilo ir pasiekė 19-a centimetrų. Jau užlietas 7.770 hektarų plotas, 16 km kelių lengvosiomis mašinomis neišvažiuojami. Potvyniui stiprėjant, kariuomenės vado įsakymu pagelbėti apsemtų sodybų gyventojams atvyksta būrys karių bei dvi vikšrinės amfibijos. Potvynio teritorijai žvalgyti skirti ir du lėktuvai. Pernai gyventojams karių pagalbos prireikė ne kartą. VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
