ENERGETIKA
Sparčiai didėjant degalų paklausai, naftos kainos pasaulyje pasiekė visų laikų rekordą – Niujorko prekių biržoje WTI rūšies naftos barelio kaina perkopė 57 JAV dolerių ribą. Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) atstovai užsimena, jog pasaulis turėtų pratintis prie neįprastai didelių “juodojo aukso” kainų. Analitikai įspėja, jog bemaž nėra prielaidų, kad šiemet jos galėtų mažėti. Nuo šių metų pradžios nafta brango daugiau nei 60 proc. Brangstant naftai, jau kuris laikas brangsta ir degalai Lietuvos degalinėse. Gamintojai bei vežėjai tvirtina, kad tai juos spaudžia didinti kainas vartotojams. Ekonomistai įspėja, jog pernelyg didelė infliacija stabdytų šalies ūkio plėtrą bei gali sutrukdyti 2007-aisiais litą pakeisti euru. “Naftos kainos nesiliauja gąsdinusios”. LŽ
FINANSAI
Lietuvos bankuose – laisvų pinigų perteklius, todėl pradedama aktyviau remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Tai vakar banko “Nord LB” Klaipėdos skyriuje vykusiame seminare pripažino instancijų, skatinančių Lietuvos verslą, finansininkai ir darbuotojai. Pasak Klaipėdos prekybos ir pramonės rūmų direktoriaus Viktoro Krolio, uostamiesčio regione yra daugiau norinčiųjų pradėti savo verslą nei visoje Lietuvoje. Vasarį Klaipėdos smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams bankas davė 16 mln. litų kreditų. K
Kaune žydai ir jų organizacijos oficialiai pretenduoja atsiimti 107 objektus ir Vyriausybei pateiktame sąraše nurodo, jog Laisvės alėjoje pretenduoja tik į 5 ar 6 pastatus. Tačiau, pasak miesto Savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjo Edvardo Kasperavičiaus, iš tiesų reiškiamos pretenzijos į daugiau nei 50 Laisvės alėjoje esančių pastatų. Nekilnojamojo turto vertintojų manymu, turto, į kurį Kaune pretenduoja žydai, vertė yra apie 700 mln. litų. “Kaune žydai nori Laisvės alėjos”. R
ĮMONĖS
Dėl sostinės biurokratų kaltės įstrigusi Kauno biologinių valymo įrenginių statyba pajudėjo iš sąstingio – po susitikimų su aplinkos ministru Arūnu Kundrotu bendrovės “Kauno vandenys” vadovai tikisi, kad dar šiemet bus pradėti statyti biologinio valymo įrenginiai. Prieš dvejus metus turėję prasidėti statybos darbai žlugo dėl sostinės biurokratų – pirmojo konkurso rezultatai buvo anuliuoti ir paskelbtas antrasis. Antrojo konkurso vokai bus atplėšti kovo 31-ąją. Šio projekto vertė – per 60 mln. litų. Šiuo metu “Kauno vandenys” prižiūri 1.100 kilometrų vandentiekio, 700 kilometrų buitinės kanalizacijos ir apie 300 kilometrų lietaus kanalizacijos tinklų. KD
Ant mokesčių mokėtojų sprando Vyriausybė nusprendė papildomai užkrauti 45 valdininkų išlaikymą. Būtent tiek darbo vietų atsiras naujoje biudžetinėje įstaigoje – Valstybinėje pasienio kontrolės punktų direkcijoje. Šiuo sumanymu pasipiktinusi Seimo opozicija kaltina Vyriausybę nesugebėjimu priversti geriau dirbti jau egzistuojančias žinybas. Parlamentarai įsitikinę, jog 6 mln. litų, kurių reikės direkcijai įkurti, – pernelyg didelė kaina už ūkinio pobūdžio problemų sprendimą pasienyje. Vyriausybės pavedimu Susisiekimo ministerija jau parengė naujos biudžetinės įstaigos projektą. Tvirtinama, jog direkcijos atsiradimas esą padės geriau paskirstyti pasienio kontrolės postų naudojimui bei priežiūrai reikalingus pinigus. VE, LŽ
Toks būtinumas atsirado po Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) pradžios, kai nuo 2004 m. gegužės 1 d. prie vidinių Lietuvos sienų su Lenkija ir Latvija buvo atšaukta muitinės kontrolė. Atsivėrus sienoms, pasienio kontrolės punktus paliko muitininkai. Netrukus apleisti objektai virto galvos skausmu ne tik jų nenaudojančioms, tačiau jas prižiūrinčioms institucijoms, bet ir Vyriausybei. Tokia situacija išprovokavo naujos institucijos, kuri turėtų rūpintis visais pasienio punktais, kūrimą. Tuo tarpu liberalcentristai įsitikinę, kad nauja žinyba iš tikrųjų kuriama tik todėl, kad Muitinės departamentas, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Susisiekimo ministerija negali susitarti tarpusavyje. VE, LŽ
PASLAUGOS
Šią vasarą Klaipėdoje senosios Smiltynės perkėlos keleivių laukia permainos. Nuo šių metų birželio nebebus keliami automobiliai, o nuo kitų metų keltai švartuosis Šiauriniame rage arba Kruizinių laivų terminale. Mat kitais metais numatoma pradėti Danės krantinių rekonstrukciją. 32 mln. litų vertės krantinių rekonstravimo ir jachtų uostelio Pilies fosoje įrengimo projektą “palaimino” Savivaldybės nuolatinė statybos komisija. Krantinių atnaujinimui trukdo senoji perkėla. “Smiltynės perkėlos” direktoriaus Algimanto Žukausko teigimu, pasirinkus kruizinių laivų terminalą, reikėtų mažiau investicijų įrengiant kelto prieplauką, patogiau būtų ir keleiviams. K
PREKYBA
Nors nekilnojamasis turtas per pastaruosius metus gerokai pabrango, į jį investuoti, anot ekspertų, dar ne vėlu – kainos sparčiai auga, o per tris šių metų mėnesius jos šoktelėjo iki 25 proc. Galima tikėtis uždirbti ir perkant būstą regionuose, kur kainos didės dar kelis kartus. Pavyzdžiui, pasak Kosto Jurkevičiaus, korporacijos “Matininkai” nekilnojamojo turto vertintojo, Alytuje per metus butų kainos išaugo daugiau nei trečdaliu – už pernai iki 40.000 litų kainavusį 3 kambarių butą šiemet gali tekti pakloti 70.000 litų. Sauliaus Vagonio, “Ober-Haus” eksperto, teigimu, per tris šių metų mėnesius butai jau spėjo pabrangti 5- 20 proc. visuose šalies miestuose. Simonas Gelminauskis, nekilnojamojo turto bendrovės “B.E. Realty” vadovas, prognozuoja, kad nekilnojamasis turtas tik brangs. Jis pataria investuoti į butus Druskininkuose, Birštone, Kernavėje, Trakuose, Nidoje, kur, anot jo, kainos labiausiai augs. VŽ
RYŠIAI
Sostinės UAB “Dicto Citius” (DC) įdiegė ir plečia nepriklausomą bevielį duomenų perdavimo tinklą, kuriuo teikiamos didmeninės duomenų, balso perdavimo ir informacinių technologijų paslaugos. Šarūnas Tamašauskas, DC pardavimo vadovas, teigė, kad duomenų perdavimo tinklą bendrovė pradėjo kurti maždaug prieš metus, o pelno tikimasi sulaukti po penkerių. Šiuo metu 9 bazinės duomenų perdavimo stotys įdiegtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Kovą Kaune pradėjo dirbti DC filialas. Tinklui kurti skirta beveik 6,5 mln. litų. VŽ
STATYBA
“Vilniaus prekybos” grupei priklausanti bendrovė “Vilniaus Akropolis” vakar pranešė nutraukianti dangoraižio statybas šalia sostinėje įsikūrusio prekybos ir pramogų centro “Akropolis”. Vietoj planuoto 15 aukštų biurų pastato liks tik dabar pastatyti 6 aukštai, o bendros investicijos į beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas sieks apie 12-13 mln. litų. “Vilniaus Akropolio” valdybos pirmininko Mindaugo Marcinkevičiaus teigimu, tokį sprendimą lėmė pakitusios rinkos sąlygos ir per didelės suminės pastato statybos sąnaudos. Jau pastatyti šeši pastato aukštai bus nedelsiant baigti, juose ketinama įrengti biurus ir baigti statybų procesą. Vilniaus savivaldybė dėl aukštuminio pastato “Vilniaus Akropolį” buvo įpareigojusi investuoti 12 mln. litų į miesto infrastruktūrą. Tačiau, pasak M. Marcinkevičiaus, “šis klausimas nėra svarstomas”, nes bendrovė į miesto infrastruktūrą jau yra investavusi 15 mln. litų. R, LR
Užvakar Statybos komisija patvirtino uostamiesčio jachtų ir mažųjų laivų uosto projektą. Jį aptarė vakar Klaipėdos mero svetainėje susirinkę AB “Smiltynės perkėla”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bei miesto Savivaldybės atstovai. Jau parengta Jachtų uosto projekto galimybių studija, techninis projektas, kuris užvakar buvo patvirtintas. Manoma, kad darbai bus pradėti kitų metų pradžioje. Projekto vertė – 32 mln. litų. VE
Pasak “VP Market” direktoriaus Latvijoje Mindaugo Bagdonavičiaus, “Akropolio” Rygoje statyba šiemet tikrai nebus pradėta, nes pirmenybė suteikta tokio prekybos ir pramogų centro Klaipėdoje statybai. “Vilniaus Akropolio” valdybos pirmininko Mindaugo Marcinkevičiaus teigimu, investicijos į Klaipėdos “Akropolį” sieks apie 200 mln. litų, o centro atidarymas numatytas šių metų gruodžio 9-ąją. VE
Vilniaus miesto savivaldybėje rengiamas projektas, pagal kurį būtų kompensuojami “Rubicon group” narės “Rubicon eventus” – “Siemens arenos” nuostoliai. Pagal projektą, “Siemens areną” valdančiai bei Vandens pramogų parką planuojančia statyti grupės įmonei “Rubicon eventus” metinius nuostolius atlygintų Vilniaus miesto savivaldybė. “Rubicon eventus” pernai patyrė per 3 mln. litų nuostolių, o jos apyvarta siekė 2 mln. litų. Taip pat kreiptasi dėl paramos planuojamam “Vilniaus vandens parkui”. Tarybos narys Juozas Imbrasas vakar teigė nepritariąs “Rubicon” prašymui. Jo nuomone, jam pritardama savivaldybė pademonstruotų išskirtinį palankumą vienai verslo grupei, juolab kad žemę statyboms verslininkai gavo veltui. Be to, čia jie planuoja ir gyvenamąją, ir komercinę statybą. LŽ, KD, LR
VERSLAS
Didesniu nei 40 proc. užimtumu negalinčius pasidžiaugti viešbučių verslo atstovus guodžia prognozės, kad kasmet iki 2020 m. turistų skaičius visame pasaulyje didės po 4 proc., o kelionės į naująsias ES nares, kur tvirtinasi tarptautiniai tinklai, dar labiau populiarės. Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRS) prezidentė, patvirtino, kad padėtis gerėja – viešbučių užimtumas 2003 m. sudarė 32 proc., pernai jis ūgtelėjo iki 44,6 proc. Statistikos departamento duomenimis, dauguma Vilniuje apsistojusių svečių – užsieniečiai (84 proc.). Paprastai viešbučius užpildo verslo turistai, 11 proc. – poilsiautojų, 2 proc. – atvykę aplankyti giminių, 18 proc. – apsistoję kitu tikslu. Manoma, kad apgyvendinimo sektorius ypač pagyvės, Lietuvoje įsitvirtinus pigių skrydžių bendrovėms. VŽ
ŽEMĖ
Klaipėdos daugiabučiuose esančiose landose įsikuria įvairiausi paukščiai, o namų ventiliacijos angose gyvena pelėsakaliai, kurių nepamatysi kituose Lietuvos miestuose. Jie minta pelėmis, kurias gaudo laukuose prie greitkelio į Vilnių. Taip pat išskirtiniai uostamiesčio paukščiai yra didieji, silkiniai, balnotieji, sidabriniai ir paprastieji kirai. Jie dideliais būriais telkiasi mieste po audrų. Prie Tarptautinės jūrų ir Smiltynės perkėlų galima pamatyti didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį, o prie molų žiemoja daug šiaurinių paukščių – dančiasnapiai, klykuolės, kuoduotosios bei ledinės antys. K
Šį savaitgalį prie Kuršių marių vėl plūstelės žvejai. Tai gali būti paskutinė proga stintauti ant ledo. Prognozuojama, kad kitą savaitę gerokai atšils ir ant Kuršių marių ledo jau išdrįs lipti tik kamikadzės. Vakar Klaipėdos apskrities civilinės saugos tarnyba išplatino pranešimą apie tai, kad Nemune ties Pagėgiais ir keliose vietose Kuršių mariose per atlydį ledas sutrūkinėjo. Tačiau sinoptikai praneša, kad šį savaitgalį atšals, todėl tikimasi, kad ledas, kurio storis Kuršių mariose yra daugiau kaip 20 centimetrų, bus tvirtas. Kol kas nė viena savaitė nepraeina be incidentų ant Kuršių marių ledo. Iki šiol dažniau ant jo pasiklysdavo iš Latvijos atvažiavę žvejai, o naktį iš kovo 16 į 17-ąją iki 3 valandos ties Vente blaškėsi keturi Plungės gyventojai. Kai Kuršių marias aptraukia migla, susiorientuoti ant ledo naktį nėra paprasta. Plungiškiams krantą pasiekti padėjo ugniagesių įjungti galingi prožektoriai. Ar bus pasiklydėlių ir šį savaitgalį, niekas nesiima prognozuoti. K, VE
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
