Žmonės, daug dėmesio skiriantys mitybai, apsilankę
parduotuvėse dažnai sutrinka norėdami išsirinkti geriausius produktus. Etiketėse
rašoma maisto prekės sudėtis dažnai nėra aiški, o dėl siūlomų produktų gausos
sunku apsispręsti, kas organizmui reikalingiausia ir sveikiausia. Panevėžio
apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto priežiūros
skyriaus vedėja Violeta Krivickienė tikina, kad svarbu ne tik išsirinkti
sveikiausią produktą, bet ir sureguliuoti mitybos režimą, valgyti neskubant.
Valgymo įpročiai
Gyvenimo tempas, skubėjimas ir netinkama mityba – kasdienės problemos, kurias reikia įveikti, norint išvengti ligų. Pasak V.Krivickienės, suaugusieji per mažai dėmesio skiria mitybai, nors vaikus šių įgūdžių moko nuo mažų dienų.
“Vaikus mokome naudotis peiliu ir šakute, valgyti neskubant, tinkamai kramtyti, tačiau patys elgiamės kitaip. Sunku rasti žmogų, kuris kąsnį sukramtytų 16 kartų, juk svarbu ne tik, kokį maistą renkamės, bet ir kokie yra mitybos įpročiai, – perspėjo V.Krivickienė. – Dabar žmonės lekia, skuba ir valgo nereguliariai. Jie dažnai neturi laiko atsisėsti ir tinkamai pavalgyti, tad taupydami laiką tiesiog sukiša maistą į skrandį. Suaugusieji neturi laiko gaminti valgį, tad kartais renkasi sumuštinius ar kitokį sausą maistą. Deja, tai itin kenkia skrandžiui ir kai kurie specialistai pataria geriau išgerti stiklinę vandens, negu netinkamai maitintis”.
Specialistė įsitikinusi, kad vaikystėje įgyti netinkami valgymo įgūdžiai mažai keisis žmogui suaugus. “Manau, kad kiekvienas iš mūsų žino, ko reikia organizmui, tad pagal save renkasi ir maisto produktus. Galbūt vieni norės pieno produktų, kiti – žuvies ar mėsos, tačiau svarbiausia žinoti, koks produktas yra sveikiausias”, – sakė V.Krivickienė.
Įvairių rūšių maistas
V.Krivickienė rekomenduoja rinktis kuo įvairesnį maistą ir neatsisakyti nei daržovių, nei žuvies, nei mėsos. “Norintieji sulieknėti ar gyventi sveikai laikosi įvairiausių dietų. Yra nemažai žmonių, atsisakančių mėsos ir tikinančių, jog tai sveika. Drįsčiau prieštarauti, nes, pavyzdžiui, vaikui šis produktas yra būtinas. Augančiam organizmui reikia visų mineralinių medžiagų, vitaminų, o kai kurie iš jų yra tik gyvulinės kilmės produktuose, tad atsisakyti jų negalima, kartais reikia tik riboti jų vartojimą, – sakė V.Krivickienė. – Žmogus jaučia, ko trūksta organizmui, tad ir renkasi reikalingiausius produktus. Atsisakyti dalies produktų nereikėtų, nes vėliau teks vartoti maisto papildų ar vitaminų”.
Specialistė įsitikinusi, kad visi maisto produktai yra vertingi, tačiau svarbu juos tinkamai paruošti. “Daug kalbama apie druskos ir cukraus poveikį organizmui, tačiau ne visi žino, kaip tinkamai juos vartoti. Parduotuvėse rekomenduojama pirkti jodo prisotintą druską. Ji reikalinga lietuviams, tačiau nereikia pamiršti, kad jodas verdamas suyra, tad tokia druska geriausia paskaninti salotas ar kitus patiekalus, kurių nereikia virti, – patarė V.Krivickienė. – Cukraus turėtume vartoti kuo mažiau, o jeigu jo ir nevartosime, žalos organizmui nebus”.
Maisto priežiūros skyriaus vedėja rekomenduoja per dieną suvartoti apie 350 gramų vaisių ir tiek pat daržovių. Taip pat reikėtų rinktis ir pieno produktų, juose yra kaulams reikalingo kalcio.
Tinkamas ruošimas
Pasak V.Krivickienės, kad būtų išsaugota produkto vertė, reikia tinkamai jį pagaminti. “Lietuviai dažnai vartoja konservuotą maistą, tačiau suvalgius netinkamai laikytų produktų galima apsinuodyti ar net mirti. Tai svarbu prisiminti vartojant grybus. Konservuose, laikomuose aukštesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje, atsiranda botulizmo toksinų. Atidarius grybus, juos reikėtų pervirti, nes kitaip galima sulaukti rimtų pasekmių”, – perspėjo V.Krivickienė.
Sveikatos specialistai daržoves pataria valgyti šviežias, nes tada organizmas pasisavina didžiausią kiekį reikalingų medžiagų. “Daržoves, išskyrus kopūstus, reikia virti uždengtas, nes taip išlieka daugiausia vitaminų. Daugelis žmonių netinkamai ruošia ir mėsos, ir žuvies produktus. Juos reikėtų pirkti atvėsintus, bet ne užšaldytus, ir iškart gaminti patiekalus. Šaltis prasiskverbia į šaldomų produktų ląsteles ir jas ardo, tad maistinė vertė mažėja, – tikino V.Krivickienė. – Deja, daugelis nesigilina, kaip tinkamai laikyti produktus. Kai kurie net keletą kartų atšildo ir vėl užšaldo mėsą ar žuvį, tačiau pagaminus patiekalą bus nebevertingas”. Moteris tikino, kad daržoves šaldyti galima, tačiau jos turėtų būti sausos, tada išlaikys daugiau reikalingų medžiagų.
Genetiškai modifikuoti produktai
Parduotuvių lentynose galima įsigyti ir genetiškai modifikuotų produktų. Anot V.Krivickienės, dažniausiai žmonės perka rapsų, sojų, kukurūzų produktus. “Kadangi pasaulyje dalis žmonių kenčia badą, tad mokslininkai nustatė, jog galima išauginti reikalingų produktų. Jie atsižvelgė į skonį, formą, kiekį ir dabar modifikuotų produktų galima įsigyti daugelyje parduotuvių”, – tikino “Sekundės” pašnekovė.
95 procentai modifikuotų produktų užauginama Argentinoje. Ši veikla vykdoma ir Kanadoje, Ispanijoje, kai kuriose Vokietijos, Rumunijos vietose. “Nors genetiškai modifikuotų produktų galima įsigyti, tačiau medicinos darbuotojai dar nenustatė, kaip jie veikia žmogaus organizmą. Negaliu sakyti, kad nėra jokio poveikio, tad patariama atsargiai vartoti šiuos produktus”, – perspėjo vedėja. Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotoja V.Krivickienė tikino, kad dalis žmonių itin išgyvena dėl produktų kokybės. “Mokėjimas pasirinkti tinkamą produktą – sveikatos rodiklis, kartais žmonės į maisto priežiūros įstaigas kreipiasi dėl to, kad nežino, kas gali pakenkti organizmui. Yra produktų, kuriuos atidarius jaučiasi specifinis kvapas, tačiau jis greitai išnyksta. Dėl šios priežasties gavome ne vieną nusiskundimą, tačiau išsiaiškinome, kad šį kvapą sukelia maisto gamyboje vartojamos inertinės dujos. Jos nėra kenksmingos, o produktą veikia kaip stabilizuojamoji priemonė, – tikino V.Krivickienė. – Inertinės dujos padeda išlaikyti produkto spalvą, jis ne taip greitai genda, veikia jonizuojamai ir nekenkia žmogaus organizmui. Gal tai skamba ne itin įtikinamai, bet šios dujos yra daug geriau nei į produktą dedamos cheminės medžiagos, padedančios pailginti produkto realizacijos laiką”.
Gaivieji gėrimai
Maisto priežiūros skyriaus vedėja tikino, kad daug abejonių kelia ir kai kurie gaivieji gėrimai. “Besirenkantieji putojančius gėrimus kenkia sveikatai, žinoma, nesakau, kad jų negalima gerti, tačiau tai reikėtų daryti saikingai. Daug tokių skysčių gali pakenkti virškinimo sistemai. Patarčiau vartoti natūralų mineralinį vandenį, mineralizuotą vandenį, nektarus. Parduotuvėse taip pat siūlo įvairiausių sulčių, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją”, – perspėjo “Sekundės” pašnekovė.
V.Krivickienė nepataria rinktis gėrimų, kuriuose yra saldiklių. Tokių gėrimų nereikėtų vartoti vaikams. Parduotuvėse siūlomos natūralios sultys, jos tinka įvairaus amžiaus žmonėms. “Norintiesiems numalšinti troškulį itin tinka mineralinis vanduo ir natūralios sultys. Lietuviai itin mažai vartoja skysčių. Per dieną žmogus turi išgerti ne mažiau kaip pusantro litro skysčių, tačiau ne visiems tai atrodo reikalinga”, – sakė specialistė. Maisto priežiūros skyriaus vedėja V.Krivickienė įsitikinusi, kad pirkėjui svarbiausia išmokti perskaityti etiketėse pateiktą informaciją apie produkto sudėtį. “Norint gyventi sveikai reikia stengtis pasirinkti tai, kas tinkamiausia. Džiaugiuosi, kad Panevėžio apskrityje yra ūkininkų, kurie stengiasi išauginti ekologiškus produktus, tad mažai tręšia laukus, nenaudoja cheminių medžiagų, bet ravi piktžoles. Šių ūkininkų pateikta produkcija yra vertingesnė nei atvežamos prekės, nes jose nėra toksinų ir iš jų pagamintus patiekalus galima valgyti saugiai. Išmokę pasirinkti tinkamas prekes žmonės pasijus sveikesni, tačiau jie neturi pamiršti, kad jų sveikata priklauso ne tik nuo produkto, bet ir nuo gyvenimo būdo. Negalima sveikata susirūpinti tik tada, kai jos netenki, tad tinkami produktai, gera nuotaika, sielos ramybė padės ilgiau išlikti jauniems ir sveikiems”, – sakė V.Krivickienė.
Neringa Sirtautienė
tel. (8-655)04728, neringa@sekunde.com
