Paskutinė vasario diena, pirmadienis, nieko neįprasto
panevėžiečiams Zalagams nežadėjo. Regina Zalagienė laukė sugrįžtančios dukros
Rūtos. Mergina studijuoja ir dirba Vilniuje. Motina neslėpė – studentė dažnai į
Panevėžį važinėjo autostopu – šį keliavimo būdą bene dažniausiai renkasi
jaunimas. “Kai apie 19 val. jos nesulaukiau, paskambinau.
Dukros mobilusis telefonas buvo išjungtas”,- pasakojo ponia Regina. Nemigo ir kankinamo nerimo naktis belaukiant Rūtos tik patvirtino motinos nuojautą: mergina pateko į bėdą.
Policija, televizija, draugai, kaimynai – per devynias nežinios dienas šeima darė viską, kad surastų bent menkiausią siūlo galelį, galinti atvesti juos pas Rūtą. Deja. Kol kas pastangos rezultatų nedavė. Dvidešimt penkerių metų mergina pradingo kaip į vandenį.
Dukra rūpesčių nekėlė
Laukimu dieną naktį gyvenanti Rūtos motina “Sekundei” pasakojo, kad su dukra sutardavo puikiai – nėra buvę, kad mergina dingtų niekam nieko nepasakiusi. “Dukra mokėsi ir dirbo Vilniuje, dažnai kalbėdavomės telefonu”,- pasakojo ponia Regina.
Baigusi miesto 9-ąją vidurinę R.Zalagaitė mokėsi Vilniaus aukštesniojoje transporto mokykloje. Ją baigusi dirbo Gustonių, Skapiškio geležinkelio stotyse. Sumažinus etatus Rūta liko be darbo. Tuomet mergina vėl nusprendė vykti į Vilnių – įsidarbino restorane padavėja. Deja, ją tarsi būtų persekiojusi pikta lemtis – R.Zalagaitė pateko į eismo įvykį ir sunkiai susižalojo kairę koją. Po ilgo, daugiau nei metus trukusio gydymo ant merginos kojos liko didelis randas. “Kadangi dirbti nebegalėjo, Rūta nusprendė toliau mokytis ir įstojo į Vilniaus verslo kolegiją. Pasirinko programuotojos specialybę”,- kalbėjo R.Zalagienė. Už studijas reikėjo mokėti, taigi Rūta dar ir dirbo.
Į Panevėžį aplankyti tėvų ir jaunesnio brolio mergina grįždavo dažnai ir, motinos teigimu, beveik visada pakeleivingomis mašinomis. “Sakiau ne sykį, kad tai – ne pats geriausias keliavimo būdas, tačiau dukra mane įtikinėjo, jog taip važiuoti – daug greičiau ir, žinoma, pigiau”,- sakė ponia Regina. Rūta motinai pasakojo, kad taip į Panevėžį važinėjanti jos gera draugė ir iki vasario 28-osios jokių nesusipratimų dėl tokio kelionės būdo nėra buvę.
Paskutinė žinutė – draugui
R.Zalagienė puikiai pamena, kad dukrai skambinusi sekmadienio vakarą – vasario 27-ąją. “Šeštadienį ji su skautais ėjo į žygį – 26 kilometrus įveikė pėsčiomis. Rūpėjo sužinoti, kaip sekėsi. Paskambinau apie pusę dešimtos vakaro. Dukra jautėsi puikiai ir patarė daug nekalbėti, nes ketinanti pirmadienį sugrįžti į Panevėžį”,- sakė dingusios studentės mama.
Pirmadienį, nesulaukusi dukros iki 19 val., šeima sunerimo. Paskambino Rūtai. Telefonas buvo išjungtas. “Supratau, kad kažkas negerai”,- apie tą vakarą apnikusias mintis pasakojo R.Zalagienė. Šeima ištvėrė neramią naktį ir apie dukros dingimą pranešė policijai.
Antradienį artimieji jau buvo Vilniuje ir po trupinėlį bandė sudėlioti paskutinės vasario dienos – Rūtos dingimo dienos – įvykius. “Vasario 28-ąją dukra iš darbo išėjo 13.30 val. Gavome jos mobiliojo telefono skambučių išklotines. Paskutinė žinutė išsiųsta 14.30 val. Savo draugui Rūta rašė, kad šiandien važiuoja į Panevėžį, tik prieš tai dar turinti sutvarkyti keletą reikalų. Vėliau telefonu jau nebebuvo pasinaudota”,- kalbėjo dingusios merginos motina.
Mįslingos smulkmenos
Apsilankiusi dukros bute Vilniuje ponia Regina pastebėjo tik jai, itin gerai Rūtą pažįstančiai, į akį krintančias smulkmenas. Mergina tikrai neplanavo toli keliauti – visi dokumentai gulėjo savo vietoje. Tačiau atrodė, kad dukra kažkur labai skubėjo – šlepetės numestos viduryje kambario, ne vietoje padėti drabužiai, į skalbyklę sudėti skalbiniai, kriauklėje – keletas neplautų lėkščių, puodas su nebaigta valgyti sriuba.
“Rūta – labai tvarkinga. Kad ir kaip būtų skubėjusi, šlepetes tikrai įkištų į batų dėžę”,- dukros įpročius puikiai žinojo mama. Ji linkusi manyti, jog merginai sutrukdyti galėjo nelauktas netikėtas svečias – tai vienintelė priežastis, R.Zalagienės nuomone, galinti pateisinti tokį skubėjimą.
Galbūt ir nėjo “tranzuoti”
Labai gražiai su dukra sutarusi motina teigia apklaususi visus Rūtos draugus, drauges, bendradarbius, tačiau visų bendros pastangos rezultatų beveik nedavė.
Viltį beprarandanti R.Zalagienė kreipėsi į LNK Nepriklausomų paieškų tarnybos laidą, prašydama padėti surasti dukterį. “Skambino žmonės. Vieni sakė Rūtą matę prie Pedagoginio universiteto, kiti – kitoje vietoje, bet kol kas jos rasti nepavyko”,- sielvartavo ponia Regina.
Pasikalbėjusi su namo, kuriame Vilniuje gyveno Rūta, kaimynais, motina sužinojo naujų, paieškoms itin vertingų faktų. “Šiame name dukra gyvena trejus metus. Ją kaimynai jau pažįsta. Vienas septyniolikmetis tvirtina matęs, jog vasario 28-ąją apie 16 val. prie koduotų laiptinės durų pamatęs šviesiaplaukę merginą. Netrukus jos išėjo kartu su Rūta ir, sėdusios į juodos spalvos BMW automobilį, nuvažiavo”,- kalbėjo pradingusios studentės mama. Tai, kad vaikinuko parodymai – ne iš piršto laužti, patvirtino ir kelių į televizijos studiją paskambinusių vilniečių pranešimai – jie teigė, kad matė į Rūtą panašią merginą BMW automobilyje. “Galbūt ji ir nenuėjo tranzuoti”,- svarstė motina.
Papasakojo tik artimiesiems
Apie paslaptingąjį automobilį ir su Rūta į jį įlipusią šviesiaplaukę R.Zalagienei papasakojęs nepilnametis, deja, to paties nepatvirtino policijos pareigūnams. “Jo pavardę, adresą, telefoną perdaviau policijai, tačiau septyniolikmečio tėvas nesutiko, kad jo sūnus duotų parodymus”,- apgailestavo ponia Regina, praradusi bene realiausią viltį surasti pradingusią dukrą.
Į policiją Zalagų šeima didelių vilčių nededa. “Jiems tik popieriai rūpi. Vakar paskambinau į Vilnių pasiteirauti, kaip vyksta paieška – tepasakė, jog bylą tik po pietų gavę”,- sakė R.Zalagienė.
Motinos galvoje dabar – pačios įvairiausios dukros dingimo versijos. “Buvo labai šalta naktis, galbūt nuvežė kur į miškus. O gal ją atvežė čia – į Panevėžį ir laiko kur įkalintą. Tačiau praėjo nemažai laiko – jeigu reikėtų išpirkos, būtų paskambinę”,- svarstė laukimo išsekinta motina.
Šeima kreipiasi į visus, galinčius suteikti bent kokios informacijos apie dvidešimt penkerių metų Rūtos Zalagaitės dingimo aplinkybes ar žinančius apie merginos buvimo vietą. Galima paskambinti telefonu 577174. Merginos ūgis – 166 cm, akys – pilkos, vilkėjo smėlio spalvos striukę. “Nelikite abejingi”,- prašė ponia Regina. Kiekvienas telefono skambutis priverčia moterį krūptelėti: “Atrodo, kad išgirsiu Rūtos balsą”.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
